Vilkina kiek gali – valdžia ignoruoja kanapes, tad jomis lietuvius maitina estai

Dabartiniai Seimo nariai trauksis palikę kanapių augintojus pusbadžiu. Kelerius metus vilkinę teisės aktų pakeitimus valdantieji sustabdė užsienio investuotojų planus ir pakišo koją ūkininkų kooperatyvo projektui.

Kanapės – tai ne tiktai pluoštas ir sėklos, bet ir vaistažolės.<br>lrytas.lt montažas.
Kanapės – tai ne tiktai pluoštas ir sėklos, bet ir vaistažolės.<br>lrytas.lt montažas.
 Produktai iš pluoštinių kanapių sėklų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Produktai iš pluoštinių kanapių sėklų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr.
 Perdirbti skirtas kanapių pluoštas.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Perdirbti skirtas kanapių pluoštas.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Tekstilė iš kanapių pluošto.    <br> A.Srėbalienės nuotr.
 Tekstilė iš kanapių pluošto.    <br> A.Srėbalienės nuotr.
Kanapių laukas – Pasvalio augalų tyrimų stotyje.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Kanapių laukas – Pasvalio augalų tyrimų stotyje.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Pernai pavasarį iškilmingai atidarytas fabrikas „Natūralus pluoštas“ šiuo metu dirba anaiptol ne tokiu pajėgumu, kaip galėtų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Pernai pavasarį iškilmingai atidarytas fabrikas „Natūralus pluoštas“ šiuo metu dirba anaiptol ne tokiu pajėgumu, kaip galėtų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Nov 1, 2020, 5:31 PM

Laukia Briuselio žodžio

Ilgai tampytos po Seimo komitetus Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos taip ir liko nepriimtos.

Pavasarį keletas parlamentarų pabandė užsiminti apie tai, kad pats laikas būtų išplėsti pluoštinių kanapių panaudojimo galimybes ir leisti perdirbti visas jų dalis – pluoštą, sėklas, biomasę. Bet taip nenutiko.

Įstatymas ir šį rudenį buvo nustumtas aiškinant, kad reikia sulaukti, kol Briuselis pakeis prieš 60 metų priimtą Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją, numatančią kanapių kultivavimo draudimus. Tai esą jis padarys gal dar šiemet, galbūt – kitąmet.

Vis dėlto ir Latvija, ir Lenkija gamina produktus iš visų pluoštinių kanapių dalių, iš Baltijos šalių trypčioja tik Lietuva.

Turėjo išsižadėti projekto

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, platesnių kanapių perdirbimo galimybių Lietuvoje laukia šešios užsienio kompanijos, ketinančios investuoti iki 150 mln. eurų.

Patys kanapių augintojai kalba apie dar didesnes sumas.

Tačiau nesutvarkyti teisės aktai žlugdo ne tik užsieniečių, bet ir savų žemdirbių sumanymus.

Žemės ūkio kooperatyvas „Panevėžio aruodas“ šįmet buvo parengęs projektą ir pateikęs paraišką jam finansuoti iš Lietuvos kaimo plėtros programos lėšų.

„Norėjome pastatyti kanapių perdirbimo gamyklą – gaminti produktus iš biomasės, bet mums kiaulystę iškrėtė Seimas. Projektas gavo teigiamą įvertinimą, būtume gavę per milijoną eurų paramos. Bet Pluoštinių kanapių įstatymas, reglamentuojantis jų perdirbimą, taip ir nebuvo priimtas.

Šio sumanymo nepalaidojome. Kai tik bus sukurta teisinė bazė, grįšime prie jo. Bet laiko bus prarasta daug“, – sakė kooperatyvo „Panevėžio aruodas“ valdybos pirmininkas Simonas Barzda.

Plotai smarkiai sumenko

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šįmet ūkininkai pluoštinėmis kanapėmis buvo apsėję kone perpus mažesnį plotą, nei 2019-aisiais.

2020 metais pluoštinių kanapių buvo deklaruota 5285 hektarai, pernai – 9182. Anksčiau – 2018 metais – jos užėmė 3921 hektarą, 2017-aisiais – 2479.

Anot Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovo Rimanto Čiūto, pernai ūkininkų lūkesčiai buvo susiję su pluoštinių kanapių biomasės perdirbimu.

„Pelno marža būtų buvusi daug didesnė, nes iš hektaro pluoštinių kanapių būtų galima gauti daugiau negu tūkstantį eurų. Tačiau dėl nesukurto teisinio reguliavimo kanapių biomasė Lietuvoje neperdirbama.

Valdantieji buvo pasirinkę vilkinimo taktiką. Jiems tai pasisekė, bet ne Lietuvai, nes tarptautinė rinka labai greitai užsipildė.

Jei būtume laiku pradėję, būtume joje greičiau įsitvirtinę“, – sakė R.Čiūtas.

Jo teigimu, buvo kalbama apie 280 mln. eurų investicijas – užsienio kapitalo įmonės matė galimybę Lietuvoje auginti ypač kokybiškas pramonines kanapes.

„Tai ne tiktai pluoštas ir sėklos – kanapės yra ir vaistažolės, kuriose randama apie 500 biologiškai vertingų junginių.

 

Tad perdirbta biomasė naudojama medicinos, kosmetikos pramonėje, taip pat maisto bei gėrimų sektoriuje“, – aiškino R.Čiūtas.

Atsiveža iš kaimynų

Bendrovė „AgroPro“ nuo 2014 metų Lietuvoje iš tam tikros veislės ekologinių kanapių sėklų gamina maisto produktus – aliejų, kanapių miltus, paruošia lukštentas kanapių sėklas.

Tačiau, pasak jos vadovo Modesto Paliulio, Lietuvoje užauginama vos ketvirtadalis ar dar mažiau įmonei reikalingos ekologiškos žaliavos.

„Sėklas turime vežtis iš Estijos, nes Lietuvoje nėra augintojams palankių teisės aktų. Pas mus sertifikuoti, ekologiniai ūkiai negauna išmokų vien dėl to, kad kanapės nėra remtinos. O štai Estijoje ekologinės išmokos jų augintojams yra mokamos“, – paaiškino M.Paliulis.

Jo teigimu, jeigu visose Baltijos šalyse būtų sudarytos vienodos teisinės sąlygos, Lietuvoje ekologiški kanapių plotai padidėtų, o tai padidintų mūsų ūkių konkurencingumą.

„Lietuvoje turime su keletu ūkių sutarčių dar nuo 2013 metų. Kad ūkininkai neišsižadėtų šios kultūros, jiems sumokame tą dalį, kurios jie negauna kaip išmokos už ekologiją“, – sakė M.Paliulis.

Gamyklai kilo problemų

Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pluoštinių kanapių stiebelių apdorojimo gamykla „Natūralus pluoštas“ atidaryta 2019 metų balandį.

Tuo metu įmonių grupei „Icor“ priklausiusi bendrovė į automatizuotą fabriką investavo 8,2 mln. eurų. Gamyklos produkcija turėjo būti pasaulyje vis plačiau naudojama, be atliekų gaminamas kanapių pluoštas, spaliai ir granulės.

Pradėjus gamybą buvo kalbama ir apie investicijas į fabriko plėtrą bei naują technologinę įrangą, skirtą specialiam kanapių pluošto apdirbimui.

Gamykla jau iš pat pradžių galėjo perdirbti 30 tūkst. tonų kanapių stiebelių per metus, iš kurių galima pagaminti 10 tūkst. tonų pluošto. Tačiau pastaruoju metu iš ūkininkų pasigirsta kalbų, kad ji stovi tuščia.

Be to, „Natūralus pluoštas“ nebepriklauso „Icor“ grupei – įmonė parduota maždaug prieš metus.

„Natūralaus pluošto“ gamyklos direktoriaus Raimondo Petreikio teigimu, gamyba nesustojo.

„Fabrikas dirba, tačiau ne tokiu pajėgumu, kaip galėtų.

Tiesiog mes neturime pakankamo perdirbto pluošto realizavimo“, – sakė R.Petreikis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.