Specialistų teigimu, tai – tik ledkalnio viršūnė, nes Rusijoje – milijonai potencialių bankrotą patirti galinčių gyventojų, skelbia bbc.com.
Per pandemiją ir tą laiką, kai buvo skelbiamos prastovos, žmonių, kurie nepajėgė padengti paskolų, skaičius išaugo. Labai tikėta, kad artimiausiais mėnesiais jis dar labiau didės.
Paskolą dengė mikrokreditais
Maskvos srities gyventojas Aleksejus Malichovas po dviejų mėnesių nedirbant ir saviizoliacijos režimo atsidūrė ant bankroto slenksčio.
Vyras montuoja ventiliavimo ir kondicionavimo sistemas. Dar iki oficialios pandemijos pradžios, kuri paskelbta vasario viduryje, Aleksejus ir jo artimieji apsirgo: pakilo temperatūra, pykino. Simptomai panašūs į COVID-19, tačiau koronaviruso testų jie nedarė. Oficialiai Maskvoje pirmasis susirgimo koronavirusu atvejis buvo užfiksuotas kovą.
Po ligos Aleksejus grįžo į darbą, tačiau padirbus vos dvi savaites šalyje buvo uždrausta dirbti statybose. Taip vyras liko be darbo ir pajamų, tačiau su paskola būstui ir keliais kitais kreditais. Už viską per mėnesį reikėdavo atseikėti 40 tūkst. rublių (apie 430 eurų). Dirbamas vyras gaudavo 100 tūkst. rublių (apie 1075 eurus) per mėnesį, todėl padengti paskolą galėjo be didesnių rūpesčių. Tačiau per karantiną padėtis apsivertė aukštyn kojomis.
Iš pradžių Aleksejus mėgino suktis skolindamasis lėšas iš aplinkinių, susigrąžindamas senas skolas. „Pirmą kartą įmokas šiaip taip sumokėjau, antrą kartą šiaip taip sumokėjau. Trečią kartą...“ – vyras nutyla nebaigęs sakinio.
Šį balandį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakymą, suteikiantį paskolų atostogas visiems, kurių pajamos dėl pandemijos ir jos sukeltos ekonominės krizės smuko.
Nuo kovo 20 d. iki spalio 7 d. fiziniai asmenys padavė 2,88 mln. prašymų paskolų atostogoms. Tokių prašymų patenkinta tik 1,7 milijono.
A.Malichovas neatitiko sąlygų, pagal kurias galėtų pasinaudoti tokia lengvata. Susitarti su bankais taip pat nepavyko.
Kad bent kiek galėtų sumažinti skolų naštą Aleksejus įkeitė automobilį. Už tai gavo greitąją paskolą, tačiau su aukštais procentais. Praktiškai per mėnesį vyras mašinos neteko. Dabar, pasiėmus greitąjį kreditą, Aleksejaus įmokos už paskolas per mėnesį išaugo iki 80 tūkst. rublių (856 eurų).
Birželio pabaigoje A.Malichovas grįžo į darbą – algą gauna, tačiau didžiąją jos dalį „suvalgo“ paskolos. „Kaip jas sumoku, kol kas nesuprantu. Tačiau man nieko nebelieka“, – kalba jis.
Neseniai Aleksejus pagalvojo apie galimybę bankrutuoti. Jam tai dabar atrodo kone vienintelis kelias išsikapstyti iš skolų duobės. Vis dėlto stabdo tai, kad, paskelbus jį bankrutavusiu, vyras neteks už paskolą paimto buto. O tai – vienintelis jo ir jo giminaičių būstas.
Skaičius stabiliai augo
Teisininkas Maksimas Samarskis sako, kad A.Malichovo elgesys – tipinis daugeliui be pajamų per pandemiją likusių, tačiau paskolas turinčių rusų. Tie, kurie kaip gelbėjimosi ratą ėmė greituosius kreditus, tikėjosi, kad jau kitą mėnesį pajėgs juos grąžinti, deja, taip nenutiko, o skolos toliau pūtėsi.
Rusijoje fizinių asmenų bankroto įstatymas buvo priimtas 2015 metais. Tie, kurie pripažįstami bankrutavę, netenka praktiškai viso turto, išskyrus būstą, ir tai su sąlyga, kad už jį nemokama paskola. Toks asmuo penkerius metus negali gauti paskolos, o trejus – eiti vadovaujančių pareigų.
Nuo 2015-ųjų bankrutavusių fizinių asmenų skaičius stabiliai augdavo po 50-55 proc. per metus.
Manoma, kad pavasarį ir vasarą dėl bankroto paskelbimo kreipėsi asmenys, kurie apie tokį kelią galvojo jau anksčiau – pandemija paskatino juos apsispręsti. Specialistai atkreipia dėmesį: dar iki pandemijos stebėta situacija, kai penkerius metus paeiliui realiosios pajamos smuko, o įsiskolinimai augo.
Novosibirsko gyventoja Natalija (vardas pakeistas) jai paskelbti bankrotą paprašė pačioje pandemijos pradžioje. Moteris dirbo dideliame prekybos centre, kurį kovo pabaigoje uždarė. Į darbą Natalija su kolegomis galėjo grįžti tik liepos viduryje.
Dar iki karantino Natalijai buvo itin sunku atsiskaityti su bankais: į rankas gaudama 30 tūkst. rublių (322 eurus) atlygį bankams atiduodavo 26 tūkst. rublių (apie 279 eurus). Likusios sumos šiaip taip pakakdavo maistui ir telefono sąskaitai apmokėti.
Pirmąjį kreditą Natalija paėmė prieš dvejus metus mirus vyrui – tuomet visos jos santaupos išėjo laidotuvėms. Tąkart moteriai ir dviem jos suaugusiems vaikams kilo idėja užsidirbti: už paskolas įsigyti kelias mašinas ir jas nuomoti. Tačiau per du mėnesius nuomininkai sudaužė du automobilius. Netrukus tas pats nutiko ir su trečiuoju. Kadangi mašinų nuomos sutarčių nesudarinėjo, šeima liko su skolomis ir trimis sudaužytais automobiliais.
Nelikus pinigų pragyventi, Natalija pasiėmė dar dvi nedideles paskolas.
Šalyje paskelbus karantiną, moteris suprato, kad mokėti įmokų ji nebepajėgs. Paskolą vienam automobilių pirkti paėmusį sūnų išvarė į prastovas – jo pajamos per mėnesį susitraukė iki 3 tūkst. rublių (32 eurai). Iš pradžių jis jau suremontuotu automobiliu dirbo pavėžėju, tačiau balandį susirgo – vyrui nustatė koronavirusą. Kadangi sirgo, neturėjo galimybės su bankais susitarti dėl paskolų atostogų.
Kovą Natalija kreipėsi į juristus, kad šie rengtų dokumentus bankroto procedūrai. Sumokėjo 15 tūkst. rublių (161 eurą), vėliau – dar 27 tūkst. (290 eurų), tačiau iki šiol niekas nevyksta. Moteris mano, kad ją apgavo, tačiau kreiptis į kitus teisininkus jai stinga lėšų. Nepaisant to, apie galimybę bankrutuoti galvoja ir jos sūnus.
Nauja galimybė, kuria nepasinaudosi
Skaičiuojama, kad bankroto procedūrai reikia apie 100 tūkst. rublių (panašiai 1075 eurų).
Nuo 2020 m. rugsėjo Rusijoje šioje srityje atsirado pakeitimų: tie asmenys, kurių paskola – ne didesnė nei 500 tūkst. rublių (5373 eurai), gali pasinaudoti neteismine bankroto paskelbimo procedūra.
Nuo rugsėjo tokia galimybe norėjo pasinaudoti 1993 asmenys, tačiau tik 413-os prašymai priimti. Valstybinės institucijos tokį skirtumą aiškina tuo, kad piliečiai kol kas ne iki galo supranta kriterijus, kuriais remiantis leidžiama atlikti procedūrą.
Pavasarį prasidėjęs antplūdis neslūgsta
Juridinėse įmonėse, kurios užsiima fizinių asmenų bankroto procedūromis, sako, kad jų klientų skaičius ėmė kilti nuo pavasario.
„Žmonės veržiasi. Gegužę jų buvo didelis antplūdis, yra jis iki pat šiol“, – teigia Anna Isajeva, vadovaujanti „Juridinių paslaugų centro“ Kaliningrado poskyriui.
Anot jos, itin keblioje situacijoje atsidūrė dirbę pensininkai. „Juos per karantiną atleido. Žmonės liko be papildomų pajamų – tik su 10-14 tūkst. rublių (107-150 eurų) pensija. Kaip įmanoma padengti paskolas? Jie iš tiesų negali to padaryti, ne tai, kad nenori“, – kalbėjo A.Isajeva.
Dėl pandemijos į juristus tenka kreiptis ir tiems, kurie anksčiau gavo sąlyginai dideles pajamas. Pavyzdžiui, keleivinių lėktuvų pilotas Aleksandras (vardas pakeistas) sumenkus skrydžių skaičiui gavo kone triskart mažesnę algą – 90 tūkst. vietoj 240 tūkst. rublių (967 eurus vietoje 2579 eurų). Kas mėnesį 65 tūkst. rublių (apie 698 eurus) tenka atiduoti kreditoriams.
Į pabaigą ir pusę metų trukusios paskolų atostogos. O čia – ir antroji pandemijos banga, dėl kurios skrydžių skaičius ir toliau liks minimalus.
Pilotas svarsto apie galimybę bankrutuoti. Tačiau jį, kaip ir pirmąjį herojų Aleksandrą, stabdo tai, jog bankroto atveju jis neteks būsto.
Specialistai spėja, kad daugelis tų, kurie neteko pajamų arba per karantiną apskritai liko be darbo, dėl bankroto dar nesikreipė – greičiausiai tą padarys artimiausiais mėnesiais arba kitąmet.
Per visą laiką – nuo pat galimybės skelbti fizinių asmenų bankrotą 2015-aisiais atsiradimo iki šių metų rugsėjo – bankrutavo 240 285 Rusijos piliečių. Specialistų vertinimais, asmenų, kurie potencialiai gali bankrutuoti – keturis kartus daugiau.
Nacionalinis kreditų istorijų biuras skaičiuoja, kad 2020 m. spalio 1 d. duomenimis Rusijoje buvo 1,16 mln. asmenų, kurie potencialiai gali bankrutuoti: jų skolos – didesnės nei 500 tūkst. rublių (5373 eurai), o savo įsipareigojimų jie nepadengia daugiau nei tris mėnesius. To paties biuro vertinimu, nuo balandžio 1 d. potencialių bankrotų skaičius padidėjo 80 tūkstančių.
Potencialių fizinių asmenų bankrotų, kuriems paskelbti nereikia teisminės procedūros – 4-5 milijonai Tai tokie skolininkai, kurių skolos neviršija 500 tūkst. rublių (5373 eurai), o įmokos nemokėtos daugiau nei 90 dienų.
Centrinio banko duomenimis, rugsėjo 1-ąją visų daugiau nei 90 dienų pradelstų sumokėti įmokų suma buvo didesnė nei 1 trln. Rublių (10,7 mlrd. eurų). Pastarąjį kartą tai buvo fiksuota 2016 m. lapkritį.
Tačiau rinkos dalyviai atkreipia dėmesį – realaus vaizdo niekas nemato. Mat į statistiką nepatenka tie, kurių pradelsti įsiskolinimai dar nesiekia 90 dienų, ir tie, kurie stovi vos žingsnis nuo ribos, kai nebepajėgs padengti įmokų.
