Į laisvę ištrūkęs Lietuvoje sučiuptas JAV milijardierius privertė suklusti: ar nepasinaudos likimo brolių planu

Rugsėjo pradžioje dviem mėnesiams Lietuvoje sulaikytas JAV bei Libano pilietybę turintis Ahmedas Andy Khawaja buvo paleistas už neva rekordinio dydžio užstatą. Jam skirta intensyvi priežiūra. Tačiau prisidirbę jo likimo broliai ne kartą sugebėdavo pranykti.

lrytas.lt koliažas
lrytas.lt koliažas
A.A.Khawaja anksčiau draugavo su modeliu G.Raudyte, kilusia iš Klaipėdos, kuri laimėjo jo surengtą grožio konkursą.<br>„Scanpix“ nuotr.
A.A.Khawaja anksčiau draugavo su modeliu G.Raudyte, kilusia iš Klaipėdos, kuri laimėjo jo surengtą grožio konkursą.<br>„Scanpix“ nuotr.
Miuncheno policija paskelbė J.Marsaleko paiešką, tačiau jis dar neatsirado.
Miuncheno policija paskelbė J.Marsaleko paiešką, tačiau jis dar neatsirado.
„TelexFree“ iš patiklių klientų išviliotus milijonus dolerių slėpė čiužinyje.
„TelexFree“ iš patiklių klientų išviliotus milijonus dolerių slėpė čiužinyje.
C.Ghosnas iš Japonijos pabėgo į Libaną, o šioje šalyje jis jau nebesislapsto.
C.Ghosnas iš Japonijos pabėgo į Libaną, o šioje šalyje jis jau nebesislapsto.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 7, 2020, 11:17 AM, atnaujinta Nov 7, 2020, 2:46 PM

Sulaikyti A.A.Khawają paprašė Jungtinės Amerikos Valstijos, kuriose jis įtariamas ne tik finansinėmis machinacijomis, bet ir neteisėtu buvusios kandidatės į prezidentus Hillary Clinton rėmimu.

Generalinė prokuratūra sutiko, kad šiam veikėjui būtų skirta švelnesnė kardomoji priemonė, nes ekstradicijos, kurios prašo amerikiečiai, byla gali užsitęsti.

Rugsėjo mėnesį jo gynėjai, kurių A.A.Khawaja Lietuvoje nusamdęs ne vieną, irgi siūlė sumokėti užstatą, tačiau Vilniaus apygardos teismas milijardieriui buvo skyręs griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą.

Tuomet konstatuota, jog sulaikytojo turtinė padėtis bei iš Europolo gauti duomenys apie A.A.Khawajos turimą Meksikos piliečio pasą sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ir taikant antrą pagal griežtumą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – jis gali bandyti pabėgti iš Lietuvos.

Dabar padėtis pasikeitusi. Tačiau ar A.A.Khawaja ramiai lauks JAV ekstradicijos bylos pabaigos, gali parodyti tik laikas.

Kai kurie buvę A.A.Khawajos verslo partneriai, klientai bei kiti žinomi verslininkai, patekę į panašią kebeknę, sėkmingai pasinaudodavo progomis pasprukti nuo teisėsaugos. Dažniausiai jiems pagelbėdavo turimi kitų valstybių pasai.

Sugebėjo greitai išskristi

Lietuvoje sulaikyto A.A.Khawajos įkurta ir skandalingai pagarsėjusi finansinių technologijų („fintech“) įmonė „Allied Wallet“ buvo susijusi su kita šiais metais smarkiai prisidirbusia šio sektoriaus bendrove „Wirecard“.

Viena perspektyviausių pasaulyje finansinių technologijų įmonių kadaise tituluota „Wirecard“ po šią vasarą pasibaigusio audito pripažino, jog sąskaitose trūksta 1,9 mlrd. eurų, o ši suma neva išvis greičiausiai neegzistuoja.

Vokietijos žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad „Wirecard“ dirbtinai išpūsdavo savo pajamas ir finansinius rezultatus, o tokiose schemose dalyvavo jos padaliniai Singapūre, Dubajuje ir Dubline.

Būtent Airijos sostinėje įsikūrusio „Wirecard“ padalinio klientė buvo ir „Allied Wallet“.

Kaip skelbė „Financial Times“, vos per tris pirmuosius 2017 m. mėnesius per Dublino skyrių „Allied Wallet“, naudodamasi „Wirecard“ infrastruktūra, atliko daugmaž 30 mln. eurų mokėjimų, kurie davė 1,3 mln. eurų pajamų A.A.Khawajos valdomai įmonei.

Praėjus vos kelioms valandoms po „Wirecard“ vadovybės pareiškimo apie trūkstamą sumą kaip į vandenį dingo šios Vokietijos „fintech“ įmonės operacijų vadovas Janas Marsalekas. Vokietijos dienraštis „Der Tagesspiegel“ tuomet paskelbė, kad J. Marsalekas tvirtino vykstantis į Filipinus norėdamas surasti tuos 1,9 mlrd. eurų ir įrodyti savo nekaltumą.

Informacija apie jo rezervuotus bilietus bei Filipinų migracijos tarnybos duomenys iš tiesų rodė, kad J.Marsalekas buvo atskridęs į šią šalį, tačiau vėliau išvyko į Kiniją ir ten jo pėdsakai dingo.

Apsilankė ir Minske?

Bet, kaip birželį pranešė „Der Spiegel“, „Bellingcat“, „The Insider“ ir „McClatchy“, iš tiesų J.Marsalekas sugrįžo į Europą, tik ne į Vakarus, o į Baltarusijos sostinę Minską. Pasak žiniasklaidos, tai patvirtino ir Rusijos migracijos tarnybos, kurioje yra ir informacija apie Baltarusiją, duomenys.

„Bellingcat“ teigimu, J.Marsalekas turėjo dar tris papildomus pasus, kuriuos jo vardu išdavė neįvardyta šalis. Šių asmens dokumentų numeriai sienos kirtimo duomenų bazėse nėra užfiksuoti, jie taip pat neatitinka ir Austrijos pasų numeracijos taisyklių.

Šiuo metu J.Marsalekas vadinamas bene vienu labiausiai ieškomų žmonių planetoje. Jo vaidmuo bendrovės „Wirecard“ suklastotos apskaitos ir melagingų finansinių duomenų byloje yra itin reikšmingas.

Vokietijos žiniasklaida tvirtina, jog J.Marsalekas šiuo metu greičiausiai yra Rusijoje, gyvena privačiame name netoli Maskvos, prižiūrimas Rusijos žvalgybininkų.

Pinigai liko čiužinyje

2017 metais nuskambėjo žinia apie JAV teisėsaugos atliktą finansinių sukčių sulaikymo operaciją, kurios metu po lovos čiužiniu rasta paslėpta 17 mln. dolerių (14,5 mln. eurų) suma.

Šie pinigai priklausė JAV veikusiai įmonei „TelexFree“, kuri, kaip skelbė JAV vidaus saugumo departamentas, buvo sukūrusi finansinę piramidę ir apgaulės būdu viliojo pinigus iš žmonių.

2014 metais bendrovės „TelexFree“ vienas įkūrėjų Carlosas Vanzeleris nuo JAV teisėsaugos persekiojimo pabėgo į Braziliją, kurioje buvo gimęs ir turėjo šios šalies pilietybę.

JAV buvo sulaikytas šalyje likęs kitas bendrovės įkūrėjas Jamesas Merrillas, kuris teisme pripažino, jog „TelexFree“ veikė kaip finansinio sukčiavimo piramidė. Jam buvo skirta 6 metai kalėjimo.

Įdomu tai, kad „TelexFree“ kompanijai mokėjimo paslaugas teikė Vilniuje sulaikyto A.A.Khawajos įmonė „Allied Wallet“.

JAV Federalinė prekybos komisija skelbė, jog bendrovė „Allied Wallet“ apdorojo „TelexFree“ atliktus mokėjimus, kurių suma siekė beveik 87 mlrd. dolerių (74 mlrd. eurų).

Oficialiai „TelexFree“ siūlydavo skambučių internetu paslaugą, tačiau tuo pat metu išviliojo milijonus dolerių iš žmonių, norėjusių uždirbti iš reklamos bei įdarbinimo paslaugų.

JAV teisėsaugos institucijų žiniomis, 2014 metais Masačusetso valstijoje žlugusi įmonė buvo spėjusi apgauti apie 1,9 mln. asmenų, iš kurių išviliojo daugiau negu 3 mlrd. dolerių (2,56 mlrd. eurų).

Po bankroto „TelexFree“ įkūrėjas C.Vanzeleris panoro susigrąžinti savo turtą, tad į JAV iš Brazilijos siuntė žmones, kad jie pinigus pargabentų į Pietų Ameriką.

Vienas tokių žmonių buvo Cleberis Rene Rizerio Rocha.

Būtent po jo sulaikymo JAV teisėsauga sužinojo apie butą Vestbore, Masačusetso valstijoje, kuriame po lovos čiužiniu buvo slepiami milijonai.

Spruko nesulaukęs teismo

Sprukti teko ir buvusiam Japonijos automobilių gamintojos „Nissan“ vadovui Carlsonui Ghosnui. Praėjusių metų pabaigoje automobilių pramonės magnatas nusprendė nebelaukti Japonijos teismo pradžios ir netikėtai išvyko iš šalies į Beirutą.

C.Ghosnas Tokijuje rengėsi teismo procesui, kuris turėjo įvykti šįmet pavasarį.

Kaltinimai buvo itin rimti – įtarta, kad C.Ghosnas Japonijos reguliavimo institucijoms teikiamuose dokumentuose nuslėpdavo tikrąjį savo atlygio dydį ir taip nusuko apie 9,2 mlrd. jenų (74 mln. eurų).

Bendrovė „Nissan“ tuomet minėjo ir netikslingą bendrovės lėšų naudojimą, nors pats vadovas šiuos kaltinimus neigė.

C.Ghosnas kurį laiką buvo sulaikytas, tačiau vėliau paleistas už užstatą Japonijoje itin griežtomis sąlygomis, įskaitant draudimą išvykti iš šalies ir bendrauti su žmona.

Tačiau milijonierius pasinaudojo vienu iš dviejų savo turimų Prancūzijos pasų ir nežinomomis aplinkybėmis paliko Japoniją. Po šio incidento Japonijos tarnybos pradėjo vidinį tyrimą dėl saugumo spragos.

Vėliau Jungtinės Karalystės dienraštis „The Guardian“ skelbė, kad C.Ghosnui iš Japonijos pavyko išvykti pasislėpus didelėje muzikiniam instrumentui skirtoje dėžėje.

Libano sostinę milijonierius pasirinko neatsitiktinai – tai gimtoji jo tėvų šalis, čia jis praleido didžiąją dalį savo vaikystės.

Anot žiniasklaidos, daugelis libaniečių C.Ghosną vadino didelės jų šalies išeivijos simboliu ir puikiu Libano verslininko pavyzdžiu, todėl buvo sukrėsti išgirdę apie milijonieriaus suėmimą.

Į Libaną pasprukęs C.Ghosnas Japonijoje paliko savo padėjėją Gregą Kelly vieninteliu teisiamuoju šį rugsėjį prasidėjusiame teismo procese. Pastarasis į pirmąjį teismo posėdį atvyko, tačiau kaltės iki šiol nepripažino.

Pateikti rimti kaltinimai

Įdomu, kad iki sulaikymo Vilniuje „Allied Wallet“ įkūrėjas A.A.Khawaja taip pat buvo apsistojęs Libane.

Šios šalies pilietybę turintis verslininkas 2020 metų vasarį Beirute davė interviu Jungtinės Karalystės savaitraščio „The Spectator“ žurnalistui, kuriame išdėstė savo versiją dėl jam pareikštų kaltinimų JAV. Beje, Libanas yra tarp keliasdešimt kitų pasaulio šalių, neturinčių ekstradicijos sutarties su JAV.

„Lietuvos ryto“ šaltinių duomenimis, rugpjūtį iš Libano į Lietuvą atvykęs A.A.Khawaja nesilaikė ir privalomojo dviejų savaičių saviizoliacijos termino. Verslininkas buvo pastebėtas Vilniaus gatvėje, o vėliau laiką leido „Stiklių“ viešbutyje.

A.A.Khawaja kaltinamas neteisėtai pervedęs 3,5 mln. dolerių (2,99 mln. eurų) į prezidento postą pretendavusios H.Clinton rinkimų kampanijai.

Federaliniai aukotojų sąrašai rodo, kad nuo 2016 m. A.Khawaja 3 mln. JAV dolerių (2,56 mln. eurų) asmeniškai skyrė demokratų kandidatams ir už juos agituojančioms grupuotėms, o dar milijoną dolerių (0,84 mln. eurų) atseikėjo prezidento Donaldo Trumpo inauguraciniam fondui.

Aukų perviršį, kuris siekė 1,8 mln. JAV dolerių (1,54 mln. eurų), A.A.Khawaja padalijo bendrininkams, vykdžiusiems jo nurodymus. Taip praėjusiais metais paskelbė „Washington Post“.

A.A.Khawajos dosnumas padėjo jam prisikasti iki demokratų kandidatės 2016 metų rinkimuose H.Clinton, o jau pasibaigus rinkimams jis apsilankė ir Ovaliajame kabinete, kuriame susitiko su D.Trumpu.

Teigiama, jog tuo metu A.A.Khawaja su bendrininkais demokratų ir respublikonų kandidatams buvo paaukoję jau 6 mln. JAV dolerių (5,1 mln. eurų).

Anot prokurorų, aukos buvo dalijamos A.A.Khawajos, jo žmonos ir kompanijos vardu.

Vilniaus apygardos teismo rugsėjo mėnesio nutartyje skelbiama, kad A.A.Khawaja yra vedęs Lietuvos pilietę, mūsų šalies pilietybę taip pat turi jųdviejų sūnus. Tiesa, apie žmoną daugiau neskelbiama.

Anksčiau kaip verslininko gyvenimo draugė kurį laiką buvo minima žinomas mūsų šalies modelis Grėtė Raudytė. Iš Klaipėdos kilusi mergina 2015-aisiais laimėjo A.A.Khawajos rengtą tarptautinį grožio ir talentų konkursą ir susišlavė milijoną dolerių (854 tūkst. eurų).

Netrukus moteris socialiniuose tinkluose pradėjo skelbti nuotraukas su šio konkurso rengėju, ant jos rankos sužibo sutuoktuvių žiedas, o ji pati instagramo paskyroje 2017-ųjų pradžioje buvo pakeitusi savo inicialus į G.R.K. – tai tarsi turėjo reikšti Grėtė Raudytė-Khawaja.

Apribojo neteisėtą veiklą

Vis dėlto A.A.Khawajos veikla politiniais skandalais anapus Atlanto neapsiribojo. Milijardais dolerių skaičiuojamais turtais gyręsis verslininkas anksčiau tikino 2017-aisiais galbūt kontroliuosiantis 99 procentus pasaulio interneto mokėjimų ir ketinantis turėti maždaug 100 milijardų dolerių.

2019 m. JAV Federalinė prekybos komisija ne tik skyrė įspūdingą 110 mln. dolerių (94 mln. eurų) baudą jo įkurtai ir valdomai kompanijai „Allied Wallet“, bet ir nurodė nutraukti veiklą JAV. O netrukus bendrovei sankcijas pritaikė ir Jungtinės Karalystės reguliuotojai.

Paaiškėjo, kad „Allied Wallet“ platforma buvo tapusi sukčių, finansinių piramidžių kūrėjų ir skolų išieškotojais apsimetusių veikėjų neršto lauku.

Federalinės prekybos komisijos teigimu, „Allied Wallet“ sąmoningai apdorodavo įtartinus mokėjimus, net pagelbėdavo kuriant fiktyvias įmones bei interneto svetaines, kad būtų pridengtas neteisėtas lėšų pasisavinimas.

Dar 2018 m. į agentūros AP žurnalistų rankas pateko tūkstančiai dokumentų, įrodančių, jog mokėjimo kompanija taip elgdavosi net tais atvejais, kai patys jos darbuotojai suprasdavo, kad tai – visiškai nelegalu.

Pavyzdžiui, 2015 metais „Allied Wallet“ padėjo sukurti kredito kortelių apdorojimo mechanizmą neva buities prekes pardavinėjančiai kompanijai, tačiau šios interneto svetainėse buvo apstu klaidų.

Kai bankai užfiksavo, kad neteisėtai renkami klientų duomenys, „Allied Wallet“, užuot uždariusi šias svetaines ir apie tai pranešusi bankams, mokėjimus nukreipė per fiktyvią įmonę.

Tūkstančių Amerikos kredito kortelių savininkų duomenys pateko neva skolų išieškojimu užsiimančiai kompanijai „Stark“.

Ši tiesiog reketuodavo jokių įsiskolinimų neturinčius asmenis, o dalis jų susimokėdavo už neegzistuojančius kredito kortelių limitų viršijimus.

Beje, nukentėjusių nuo „Allied Wallet“ yra ir mūsų šalyje – neseniai portalas delfi.lt paskelbė vienos įmonės vadovo pasakojimą, kaip šios A.A.Khawajos kompanijoje pradingo įspūdinga beveik 700 tūkst. eurų suma.

Vadino pasaulio žmogumi

Ar A.A.Khawaja, jei ekstradicijos byla būtų išspręsta jo naudai, liktų gyventi Lietuvoje ar grįžtų, pavyzdžiui, į Libaną, jo gynėjas advokatas Laimonas Judickas atsakyti negalėjo.

„Apie tai mes nesame kalbėję. Jis yra pasaulio žmogus, Libano ir JAV pilietis, jo sutuoktinė – Lietuvos pilietė. Jis turi įsigijęs nekilnojamojo turto Vilniuje ir Klaipėdoje, kurį nusipirko po santuokos“, – sakė teisininkas.

„Lietuvos rytas“ A.A.Khawajos gynėjui išsiuntė ir daugiau klausimų – apie netikrą Meksikos piliečio pasą, keliones į Libaną bei galimus saviizoliacijos pažeidimus, verslą Lietuvoje bei „Allied Wallet“ skolas mūsų šalies įmonėms, sumokėto užstato dydį.

Bet L.Judickas pasakė to nenorintis komentuoti.

Elektroninė apykojė kartais irgi suklysta

Kas yra intensyvi priežiūra, kurią A.A.Khawajai kaip kardomąją priemonę praėjusią savaitę paskyrė teismas?

Kaip sakė Losis advokatų kontoros teisininkas Artūras Jušinskis, tai įpareigojimas nešioti elektroninę apykoję.

„Ši kardomoji priemonė yra griežčiausia po suėmimo. Policija gali asmenį stebėti 24 valandas per parą nuotoliniu būdu ir taip užtikrinamas jo dalyvavimas baudžiamajame procese“, – aiškino A.Jušinskis.

Elektroninės apykojės Lietuvoje pasirodė 2016 metų liepą, kai Norvegijos paramos lėšomis Kalėjimų departamentas jų įsigijo 125, o kartu – ir įrangą, reikalingą elektroniniam stebėjimui.

Tokią kardomąją priemonę jau teko išmėginti šimtams šalies piliečių. Tarp jų buvo ir gerai žinomų asmenų – apykoję buvo įpareigota nešioti buvusi Seimo narė Neringa Venckienė, ji pravertė ir aštuoniolika mėnesių už grotų praleidusiam ir tik po to į namus išleistam Algirdui Paleckiui.

Tiesa, šis įrenginys tikrai nėra tobulas. „Lietuvos rytas“ anksčiau rašė, kaip Klaipėdos pareigūnai pranešė teismui, kad įtariamasis Virginijus Valius sugebėjo net 59 kartus pažeisti intensyvios priežiūros reikalavimus.

Tačiau jis buvo niekuo dėtas. Mat apykojė kartais imdavo rodyti, kad namuose prie televizoriaus sėdintis vyras yra Kretoje, kitąsyk – Mongolijoje.

Baikerio Aivaro Kilkaus nužudymu anksčiau įtarto Lauryno Baltrūno-Obliaus advokatas teisme yra sakęs, jog per tris mėnesius klaidingas signalas apie jo kliento buvimo vietą pareigūnams buvo išsiųstas kelis šimtus kartų. Vos baikeris išeidavo iš kambario, prietaisas užfiksuodavo, kad jis išvyko iš namų.

Neapsikentęs dažnų klaidų už verslininko Igno Staškevičiaus sekimą teistas buvęs jo vairuotojas Darius Šulskis apykoję buvo nusiėmęs savavališkai, tačiau apie tai pats iš karto informavo policiją.

Tokius nesklandumus Kalėjimų departamento atstovai dažniausiai aiškindavo ryšio sutrikimais. Ar jų pasitaikys ir A.A.Khawajos atveju, sužinosime nebent vėliau.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.