Anot žemės ūkio viceministro Egidijaus Viskonto, situacija nuolat stebima ir šiuo metu nėra jokių prielaidų imtis tokių sprendimų, kokių ėmėsi Danija.
„Kalbamės su kailinių gyvūnų augintojais, stebime situaciją ir darome viską, kad virusas nepatektų į ūkius, o gyvūnai bei darbo vietos juose būtų išsaugoti. Svarbu prisiminti, kad biosaugos ir asmens higienos priemonių laikymasis ūkiuose yra privalomas ir besąlyginis.
Ūkyje dirbantys darbuotojai turi dėvėti apsaugines veido kaukes ir pirštines, o darbo inventorius – privalomai dezinfekuojamas. Ūkio darbuotojui, kuriam pasireiškia gripo ar COVID-19 simptomai, nedelsiant turi būti taikomas draudimas dirbti ūkyje“, – teigia žemės ūkio viceministras.
Šių reikalavimų, pasak Šiaurės Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojų prezidento Andriaus Ciškevičiaus, ūkiai laikėsi nuo pačios pandemijos pradžios, tačiau, neslepia jis, nerimas tarp kailinių žvėrelių augintojų po drastiško Danijos sprendimo akivaizdus.
„Po Danijos sprendimo ūkininkai nerimauja, kas laukia sektoriaus – ar bus išsaugotos darbo vietos, verslai, žvėreliai. Ūkiuose žmonės dirba su kaukėmis, nuolat vyksta dezinfekcija, matuojamos darbuotojų temperatūros, lankytojai neįleidžiami, tad tikrai turime visas sąlygas saugiai auginti kailinius žvėrelius.
Kiek žinome, Danijai išėjus iš žaidimo, Kinijoje atsirado didelis kailių poreikis, kyla ir supirkimo kainos, tad tai – papildoma galimybė mūsų ūkininkams stiprėti ir plėstis“, – teigia Šiaurės Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojų prezidentas.
Sprendimus dėl privalomos izoliacijos atvykstant iš Danijos ir kitų šalių, kuriose užfiksuotas mutavęs COVID-19 audinių fermose, priims ministras Aurelijus Veryga, sako jo patarėja Lina Bušinskaitė.
Anot jos, pakeitimus dėl izoliacijos ministras įsakymu priims „šiomis dienomis“.
„Tai turi būti reguliuojama ne nutarimu, tai yra izoliacijos taisyklių klausimas, jos bus tvirtinamos žemesniais teisės aktais – ministro įsakymu“, – BNS sakė L.Bušinskaitė.
Antradienį A.Veryga teigė, jog pasiūlymai dėl sugriežtinimų ruošiami Vyriausybei.
„Naujienos yra keliančios nerimą, nes pagal tuos duomenis, kurie buvo pateikti ir pristatyti, yra stebimos tam tikros viruso mutacijos, nustatyti atvejai žmonių užsikrėtimo nuo audinių“, – sakė jis.
Kopenhaga praeitą savaitę paskelbė, kad su audinių ūkiais siejama COVID-19 mutacija gali sukelti pavojų bet kokios būsimos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumui.
A.Veryga savo ruožtu tvirtino, jog bus sprendžiama dėl izoliacijos ir atvykstant iš Italijos, Nyderlandų, Ispanijos bei Švedijos, nes yra duomenų, kad užkrato atmaina galėjo išplisti ir į šias šalis. Apie nustatomus šios atmainos atvejus informavo ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
Danijos specialistai tvirtina, kad mutavęs virusas pajėgus užkrėsti žmones, nustatyta mažiausiai 12 užsikrėtimų, visi jie – Šiaurės Jutlandijos regione, paveiktose teritorijose mėnesiui įvesti griežti suvaržymai.
Didžiausios pasaulyje audinių kailių eksportuotojos Danijos Vyriausybė anksčiau skelbė, jog turės būti sunaikinti visi šalies žvėreliai, tačiau vėliau atsiprašė ūkininkų, pripažindama, kad teisiškai tokios prievolės visiems šalies ūkiams nėra.
Kilus įtarimams dėl kailinių gyvūnų ūkiuose galimų ligos protrūkių, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra pasirengęs per dieną atlikti 50 mėginių iš gyvūnų organų ar kūno audinių ir 100 mėginių iš tepinėlių tyrimų SARS-CoV-2 viruso nustatymui.
Šiuo metu imtasi prevencinių priemonių – VMVT parengė direktoriaus įsakymą, įpareigojantį nedelsiant informuoti VMVT teritorinio padalinio pareigūnus apie kailinių gyvūnų (audinių) laikymo vietoje dirbantiems asmenims patvirtinus koronaviruso infekcijos atvejį.
Taip pat būtina informuoti VMVT padalinius ir apie padidėjusį kailinių gyvūnų (audinių) gaištamumą ūkyje, įtariant galimą užkrečiamosios ligos protrūkį.
Patikrinimai dėl biologinio saugumo reikalavimų vykdomi ne rečiau kaip du kartus per metus.
Š. m. spalio 1 d. duomenimis, Lietuvoje 71 augintojas 100 ūkių laikė apie 2 mln. audinių. Vien kanadinių audinių sektoriuje dirba apie 1 500 žmonių, o jį aptarnaujančių gali būti dar tiek pat.
Dėl išaugusios koronaviruso plitimo kailinių žvėrelių ūkiuose grėmės, VMVT taiko įvairias prevencines priemones, kurios būtinos galimai ekstremaliajai situacijai išvengti, pavyzdžiui, laikinai uždrausta į Lietuvą įvežti audines iš šalių, kurių kailinių žvėrelių ūkiuose nustatyti COVID-19 židiniai.
Šis sprendimas buvo būtinas, po to, kai kailinių žvėrelių ūkiuose pasireiškusią COVID-19 viruso mutaciją patvirtino ne tik Danija, bet apie nustatomus atvejus pranešė ir kitos šalys – Ispanija, Olandija, Švedija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
Regioniniuose VMVT padaliniuose dirbantys specialistai nuolat stebi informacines sistemas, kuriose pranešama apie į Lietuvą įvežamus gyvūnus, kad prireikus nedelsiant būtų imamasi pačių griežčiausių priemonių – taikyti draudimą įvežti gyvūnus.
Šiuo metu, VMVT turimais duomenimis, nei viename ūkyje nėra pastebėta jokių užkrečiamosios ligos pasireiškimo požymių, taip pat neturima duomenų ir apie COVID-19 užsikrėtusius darbuotojus kailinių žvėrelių ūkiuose.
Tačiau pastebėję, kad audinių ūkyje gyvūnams pasireiškė karščiavimas, kvėpavimo ir virškinimo organų pažeidimo požymiai ar padidėjo gyvūnų gaištamumas, arba turėdami informacijos, kad ūkio darbuotojui, prižiūrinčiam gyvūnus, yra nustatyta COVID-19 infekcija, audinių laikytojai VMVT direktoriaus įsakymu įpareigoti nedelsdami apie tai informuoti regioniniuose VMVT padaliniuose dirbančius inspektorius.
Gavus tokios informacijos, VMVT specialistai nedelsiant atrinks gyvūnų mėginius COVID-19 nustatymui, kurie bus tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.
VMVT duomenimis, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija, kurioje šiuo metu tiriami mėginiai dėl COVID-19 tyrimų žmonėms, šiuo metu yra pasirengusi per parą papildomai ištirti ir 50 gyvūnų organų mėginių bei 100 mėginių iš tepinėlių tyrimų SARS-COV-2 virusui nustatyti.
Situacijai suvaldyti aktyviai dirbama ir tarpinstituciniu bei tarpvalstybiniu lygmeniu. VMVT jau kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl finansavimo mechanizmo ir lėšų numatymo, jeigu kuriame nors kailinių gyvūnų ūkyje šalyje būtų nustatytas koronaviruso židinys.
Dėl informacijos keitimosi apie kailinių žvėrelių ūkiuose dirbantiems žmonėms nustatytus COVID-19 ligos atvejus VMVT kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Nuolat keičiamasi informacija ir su kitomis ES valstybėmis narėmis apie jose taikomas priemones.
VMVT patikina, kad kailinių žvėrelių ūkiuose situacija yra kontroliuojama ir daroma viskas, kad virusas į fermas nepatektų, o gyvūnai ir žmonių darbo vietos būtų išsaugotos.
Blogiausio scenarijaus atveju – nustačius bent vieną teigiamą koronaviruso atvejį kailinių žvėrelių ūkyje laikomoms audinėms, tokiam ūkiui būtų taikomi ribojimai ir būtų priimtas sprendimas naikinti užkrėstuose narvuose laikomus gyvūnus.
Taip pat būtų atrenkami papildomi mėginiai siekiant nustatyti ligos išplitimą. Iš tiesiogiai koronaviruso ligos paveikto ūkio būtų draudžiamas bet koks gyvūnų, pašarų ar kitų medžiagų judėjimas. Taip pat, gavus informacijos apie šios ligos įtarimą, ūkiui nedelsiant būtų taikomi apribojimai, iki būtų gauti tyrimų atsakymai.
