„Manau, kad sukauptos kompetencijos ir patirtis leidžia imtis tų darbų ir kandidatės į premjeres pasitikėjimas irgi turi savo svorį. Manau, kad sunkus laikas dabar yra Lietuvoje ir norisi prisidėti prie problemų sprendimo kaip sugebu ir kaip man atrodo“, – Eltai teigė G. Skaistė.
Kandidatė išskyrė tris prioritetus ilguoju laikotarpiu.
„Pirminis prioritetas yra pajamų ir galimybių nelygybės mažinimas, skiriant ypatingą dėmesį labiausiai pažeidžiamoms grupėms, tai yra socialinės rizikos šeimose gyvenantiems vaikams, taip pat vienišoms mamoms, su garantijos sąlygomis grįžti į darbo rinką, taip pat kalbant apie vienišus pensininkus ir jų skurdo lygį, kuris šiandien yra tikrai didelis.
Antras prioritetas – ekonomikos modelio transformacija, skiriant ypatingą dėmesį pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo ir kad atlyginimai ilgainiui galėtų augti visiems Lietuvos žmonėms, tai mažintų ir emigraciją ilguoju laikotarpiu.
Trečias prioritetas – mokesčių sistemos aiškumas, stabilumas, prognozuojamumas ir stabilumas, kas ilguoju laikotarpiu leistų verslui efektyviau ir ramiau planuoti investicijas, mažintų galimybes išvengti mokesčių ir mažintų patį šešėlį“, – kalbėjo G. Skaistė.
Kandidatės nuomone, kitų metų biudžeto projekte yra rizikų tiek išlaidų, tiek pajamų eilutėse.
„Kalbant apie pirmus darbus, tai natūralu, kad tai yra 2021 metų biudžeto projektas. Žvelgiant į jį matome tam tikras rizikas tiek pajamų, tiek išlaidų dalyje, tai turbūt reikės įvertinti viską ir padaryti tam tikrus sprendimus. Kalbant apie pajamas, matome, kad yra kiek optimistinės mokesčių surinkimo prognozės ir įvertinti, kiek tos rizikos yra didelės“, – teigė ji.
Kalbėdama apie išlaidas, G. Skaistė pabrėžė, kad didžiausią nerimą kelia tai, kad biudžeto projekte nėra numatyta išlaidų COVID-19 suvaldymui.
„Manome, kad bent jau ketvirčiui tas lėšas tikrai reikėtų numatyt biudžeto eilutėje, ne šiaip palikti galimybę Vyriausybei skolintis kiek reikia, bet planuoti aiškiau, kad būtų aiškesnis matymas tiek dėl biudžeto deficito, koks iš tikrųjų yra tikėtinas, o ne toks, kokį dabar suplanavo Finansų ministerija“, – Eltai sakė G. Skaistė.
„Taip pat matome, kad yra dalis išlaidų, kurios numatytos įstatymais, jos nėra įtrauktos į biudžeto projektą. Tarkime, papildomas pensijų indeksavimas vien iš valstybės biudžeto – 37 mln. eurų, dar panaši suma yra iš „Sodros“ biudžeto, taip pat nenumatyta, išankstinių pensijų perskaičiavimui taip pat trūksta 5 mln. eurų, švietimo pagalbai apie 30 mln. eurų yra reikalinga. Biudžeto deficito skaičius gali šiek tiek kitaip atrodyti nei yra dabar projekte“, – pridūrė ji.
