FNTT pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad klaipėdietis klientus pritraukdavo bendradarbiaudamas su nekilnojamojo turto prekyba užsiimančiomis agentūromis. Pinigų pasiskolinti panorusiems asmenims kaltinamasis liepdavo išrašyti paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Su klientais, norėjusiais gauti didesnes paskolas, būdavo sudaromos notariškai patvirtintos paskolos sutartys, dokumentuose įrašant kone dvigubai didesnes sumas, nei gyventojai iš tiesų norėdavo pasiskolinti.
Taip kaltinamasis galimai atgaudavo iš anksto su klientais sutartas savo palūkanas, kurios dažniausiai siekdavo 10 proc. nuo pasiskolintos sumos. Periodinių įmokų nebepajėgdavę išmokėti klientai būdavo perduodami antstoliams, o pastarieji iš jų išieškodavo tas sumas, kurios būdavo nurodytos paskolų sutartyse ar vekseliuose.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, per penkerius metus uostamiesčio gyventojas žmonėms, įtariama, paskolino iki 500 tūkst. eurų, o gautų palūkanų suma, skaičiuojama, siekia beveik 78 tūkst. eurų, kurių tik mažą dalį kaltinamasis panoro deklaruoti.
Įtariama, kad šitaip veikdamas nelegalus paskolų teikėjas iš skolininkų gavo beveik 140 paprastųjų neprotestuotinų vekselių, jam reikalaujant buvo sudarytos bei notariškai patvirtintos kelios paskolų sutartys, o skolinamos sumos svyravo nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Kai kurios sutartys buvo sudarytos įkeičiant turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Pareigūnų skaičiavimu, dėl šešėlinės veiklos valstybei nesumokėta beveik 12 tūkst. eurų mokesčių.
Už ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos vykdymą neturint tam licencijos (leidimo) griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.
