Seimas pradėjo pirmąjį kitų metų biudžeto svarstymą: siūlo naikinti vieną ministeriją

Seime antradienį anksčiau numatyto laiko pradėjo diskusijas dėl 2021 metų valstybės biudžeto.

 Biudžeto priėmimas vyks gruodžio pabaigoje.<br> Lrytas.lt fotomontažas.
 Biudžeto priėmimas vyks gruodžio pabaigoje.<br> Lrytas.lt fotomontažas.
Biudžeto priėmimas vyks gruodžio pabaigoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Biudžeto priėmimas vyks gruodžio pabaigoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Biudžeto priėmimas vyks gruodžio pabaigoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Biudžeto priėmimas vyks gruodžio pabaigoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
K.Glaveckas.<br>D.Umbraso nuotr.
K.Glaveckas.<br>D.Umbraso nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Sysas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Sysas.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Ąžuolas.<br>D.Umbraso nuotr.
V.Ąžuolas.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Nov 24, 2020, 2:16 PM, atnaujinta Nov 24, 2020, 3:47 PM

Paprastai per pirmą svarstymą Seime savo pozicijas išsako frakcijų ir komitetų atstovai, atskiri parlamentarai, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas informuoja, kiek ir kam lėšų siūloma Vyriausybei rasti papildomai.

Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra. Antrasis svarstymas numatytas gruodžio 17-ąją, o tada po kelių dienų vyks biudžeto priėmimas.

Kandidatė į finansų ministres, parlamentiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbanti Gintarė Skaistė teigė, kad kitų metų išlaidose nėra prezidento iniciatyvos dėl papildomo pensijų indeksavimo – tam trūksta 67 mln. eurų, o išankstinių pensijų perskaičiavimui nenumatyta 9 mln. eurų.

Pasak jos, nenumatyta lėšų nuo naujų metų kompensuoti koronaviruso krizės padarinius verslui ir darbuotojams, pavyzdžiui, prastovas.

G.Skaistės skaičiavimais, jeigu krizės padariniams kompensuoti kitais metais bus panaudota bent pusė iš 670 mln. eurų, kuriuos planuojama išleisti 2020 metais, biudžeto deficitas augs 0,7 procentinio punkto.

Iš Seimo tribūnos kalbėjęs konservatorius Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, jog išeinančios Vyriausybės pateiktas biudžetas neatitinka gyvenimo tikrovės, su kuria mes dabar susiduriame.

„Sunku įsivaizduoti, kaip Lietuvos ekonomika galėtų gyventi be Vyriausybės paramos. Deja, išeinanti Vyriausybė numatė, kad skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Turėsime numatyti adekvačius resursus padėti ir darbdaviams, ir darbuotojams“, – sakė M.Majauskas.

Anot jo, tie resursai gali būti reikšmingi – Lietuvos bankas kalba apie šimtus milijonų, todėl tai reikšmingai didins biudžeto deficitą. „Nereikia to bijoti, jei pasiskolintus pinigus investuosime taip, kad sukursime galimybę transformuotis ekonomikai į aukštesnę pridėtinę vertę ir grąžinti tuos pinigus, kuriuos būsime pasiskolinę“, – teigė Seimo narys.

Jis, kalbėdamas apie DNR planą, siūlė nesiveržti diržų ir nepakenkti ekonomikai. „Nereikia skubėti užtraukti stabdžio“, – tvirtino M.Majauskas.

Tačiau parlamentaras pripažino, kad dalis DNR projektų kelia abejonių: „Nebuvo kaštų ir naudos analizės, buvo planas išleisti kuo greičiau ir daugiau“.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Glaveckas kalbėjo apie tai, kad kitų metų biudžetas – ypatingos rizikos zonoje.

„Neturime Lietuvoje tradicijos turėti alternatyvų biudžetą, neturime jo ir dabar. Kad pateiktame biudžete yra taisytinų vietų – akivaizdu, tačiau nerasite nė vieno biudžeto, kurio nereikia taisyti“, – į pastabas dėl biudžeto projekto sureagavo K.Glaveckas.

Jis siūlė iš karto numatyti biudžeto peržiūrą kovą-gegužę ir ragino išsyk galvoti apie valdymo išlaidų mažinimą. Parlamentaras pabrėžė, kad vienas iš taupymo šaltinių – Energetikos ministerijos naikinimas.

„Kaip dainavo „Queen“, vaidinimas tęsiasi. Atsimenu 2008 m. biudžeto svarstymą ir matau panašumų: veikiantys asmenys – vėl konservatoriai, vėl neadekvati situacija, yra veikiantis ir trečias asmuo – koronavirusas.

Tikiuosi, kad visi pasimokėme iš to, kas įvyko po 2008 m., ir tiek antikonstitucinių sprendimų, kurie buvo priimti prieš 12 m., nepasikartos“, – parlamente kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas.

Valstietis Valius Ąžuolas tikino, kad Lietuva nėra kritinėje situacijoje: mūsų skola siekia 50 proc., ES vidurkis – 80 proc., biudžeto deficitas tiek pas mus, tiek ES – apie 5 proc.

„Mes nesame grėsmingoje situacijoje, bet labai daug priklauso nuo to, kaip kitais metais sugebėsime įgyvendinti biudžetą – ar atsižvelgsime į visas sritis, kurioms trūks finansavimo. Netgi atsižvelgę į tai, kokius siūlymus dėl papildomų lėšų pateikė komitetai, deficitą padidintume 0,4–0,5 proc. Ar tai būtų nepakeliama Lietuvos valstybei?“, – klausė V.Ąžuolas.

Parlamentaras siūlė savivaldybėms leisti skolintis lanksčiau – suformuoti joms 100 mln. eurų fondą.

Siūlo asignavimus didinti 758,5 mln. eurų

Pagal spalio mėnesį Vyriausybės pristatytą projektą, prognozuojama, kad 2021 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES paramos lėšomis) sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų (ES parama sudarys šiek tiek daugiau kaip 2,263 mlrd. eurų), o asignavimai (kartu su ES paramos lėšomis) sudarys beveik 15,484 mlrd. eurų (ES lėšos sudarys 3,847 mlrd. eurų). Asignavimai pajamas viršytų beveik 4,099 mlrd. eurų.

2021 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc. Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. BVP.

Svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą Seimo komitetai ir Seimo nariai pateikė pasiūlymus padidinti (perskirstyti) asignavimus 758,5 mln. eurų.

Seimo komitetai pateikė pasiūlymus valstybės institucijoms ir įstaigoms padidinti asignavimus 700,2 mln. eurų, registruoti 46 Seimo narių pasiūlymai, kuriuose papildomus asignavimus (58,3 mln. eurų) daugiausia prašoma skirti savivaldybių investicijų projektams įgyvendinti.

Seimo komitetai ir Seimo nariai papildomas išlaidas siūlė finansuoti viršplaninėmis biudžeto pajamomis, pajamomis gautomis iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, lėšomis, gautomis už parduotą valstybinę žemę, mažinant skolos valstybės vardu valdymui numatytus skirtus asignavimus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.