Jeigu pakeitimai bus priimti, vaistininko padėjėjai teikti farmacines paslaugas, parduoti ar išduoti vaistinius preparatus ir vaistinėje pagal gydytojų receptus gaminti vaistus iki 2026-ųjų sausio galės be vaistininkų priežiūros.
Tam Seimas turi atšaukti ankstesnį, dar 2012 metais priimtą sprendimą sugriežtinti vaistinių veiklą. Iš pradžių buvo numatyta, kad nuo 2016 metų vaistinėse darbo valandomis privalės dirbti ne mažiau kaip vieno vaistininko prižiūrimi farmakotechnikai, paskui terminas buvo nukeltas iki 2021 metų.
Prieš beveik 10 metų sprendimas nebeleisti vaistinėse be nuolatinės vaistininko priežiūros dirbti farmakotechnikams buvo priimtas siekiant suderinti Lietuvoje galiojančią tvarką su europine direktyva.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas šią savaitę dėl Farmacijos įstatymo pataisų sprendimo nepriėmė, tą padarys vėliau. Parlamentarai išklausė įvairių suinteresuotų pusių pozicijas šiuo klausimu.
Ekspertų nuomonės išsiskyrė
Kelių ekspertų išvados dėl pataisų išsiskyrė – vieni sako, kad nepratęsus leidimo farmakotechnikams be vaistininko priežiūros dirbti dar kelerius metus sumažės vaistininkų rinka, kiti, kad – farmakotechnikų, nes jie neteks darbo.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Valdas Jakštas nurodė, kad leidus farmakotechnikams be vaistininko priežiūros dirbti dar kelerius metus, dalis šalies gyventojų negaus kokybiškiausios farmacijos paslaugos.
„Regionuose dirbant tik farmakotechnikams, bus apribotos galimybės vaistinėse gauti žmonėms kokybiškas farmacijos paslaugas“, – teigė jis.
V.Jakšto teigimu, taip pat būtų pažeisti neseniai studijas baigusių vaistininkų lūkesčiai gauti darbą: „Galimas vaistininkų darbo rinkos susitraukimas, jų darbo vietas užims farmakotechnikai“.
Tuo tarpu Laisvosios rinkos instituto ekspertės Gintarės Deržanauskienės teigimu, nepratęsus leidimo farmakotechnikams be vaistininko priežiūros dirbti būtų pažeisti teisėti farmakotechnikų, kurie dabar mokosi, lūkesčiai susirasti darbą.
Ji be kita ko prognozuoja, kad pakeitus farmakotechnikų veiklos tvarką, sumažės konkurencija ir susitrauks vaistinių rinka, o tai sumažins vaistų prieinamumą.
G.Deržanauskienė be kita ko pabrėžė, kad Europos Sąjunga leidžia pačioms bendrijos valstybėms nusistatyti farmakotechnikų veiklos kontrolės mechanizmą, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, technines galimybes.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos centro vadovė Indrė Trečiokienė pareiškė, kad e-vaistinėse paslaugas taip pat privalo suteikti vaistininkas, o ne vienas farmakotechnikas.
Ministras: problemai išspręsti buvo skirta 16 metų
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad Seimas pagaliau turi padėti tašką dėl farmakotechnikų veiklos kontrolės.
„Manome, kad vaistininkų trūkumas yra problema, jai išspręsti buvo skirta 16 metų. Labai gaila, kad vaistinės tuo nepasirūpino ir tą klausimą kelią paskutinę minutę, nors žinojo ir tai nebuvo siurprizas.
Dabar skubotus bandymus kažką keisti tiek mes, tiek vaistininkus vienijančios profesinės sąjungos vertina kaip būdą arba norą bandyti išvengti adekvataus darbo užmokesčio mokėjimo vaistininkams, kurie turi aukštą kvalifikaciją, ir vietoj to bandymą pridengti specialistų trūkumą farmakotechnikais“, – šią savaitę pareiškė ministras.
Pasak A.Verygos, ir jis, ir universitetų atstovai yra „kategoriškai prieš kartelės nuleidimą vaistinėse“: „Vaistinėse ateityje būtų galima skiepyti, vertinti kažkokius ir sveikatos tyrimus. Tikrai nesutinkame, kad paslaugų kokybė ir priežiūra būtų mažinama“.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė BNS sakė siūlanti nekeisti dabartinės tvarkos ir sako, kad įsigaliojus naujiems reikalavimams, į vaistines reikės priimti daugiau negu 300 vaistininkų, kitaip tektų uždaryti apie 150 vaistinių, maždaug 270 trumpinti darbo laiką, atleisti 350 farmakotechnikų.
„Užimtumo tarnyba skelbia, kad dabar vaistinės gali įdarbinti daugiau kaip 140 vaistininkų. Bet jų nėra. O nuo sausio įsigaliojus reikalavimui farmakotechnikams be vaistininko priežiūros nedirbti, vaistininkų reikės daugiau negu du kartus. Ir nebus įmanoma to įgyvendinti“, – BNS aiškino Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė.
K.Nemaniūtės-Gagės teigimu, dėl farmakotechnikų veiklos nėra gavusios nusiskundimų nei pacientų organizacijos, nei valstybinės institucijos.
Pataisų iniciatorius: spės persikvalifikuoti
Pataisas leisti farmakotechnikams be vaistininko priežiūros dirbti dar penkerius metus teikiantis konservatorius Antanas Matulas sako, kad iki 2026 metų pratęsus leidimą farmakotechnikams vaistinėse dirbti be vaistininkų priežiūros, dalis farmakotechnikų galės persikvalifikuoti į vaistininkus.
Taip būtų išvengta vaistinių darbuotojų trūkumo, ypač miesteliuose ir kaimuose.
„Tos vaistinės yra mažuose miesteliuose, apyvarta maža ir jeigu reikės, kad ten dirbtų du specialistai, be abejonės, kad tos vaistinės ten neišsilaikys dėl mažos apyvartos“, – BNS kalbėjo A.Matulas.
Jis sako, kad kai kurie vaistinėse dirbantys farmakotechnikai yra jų savininkai.
Seimo teisininkai pasigenda argumentų, kodėl vaistininkų padėjėjai „per tokį ilgą pereinamąjį laikotarpį“ negalėjo prisitaikyti prie keičiamų vaistinių veiklos sąlygų.
K.Nemaniūtės-Gagės teigimu, farmakotechnikams persikvalifikuoti sutrukdė tai, kad vieni turėjo dirbti, kiti delsė dėl amžiaus.
„Studijuoti trejus metus kiekvieną savaitę po tris dienas ne visi turėjo galimybę, iš regionų žmonėms reikėjo vykti toli į Vilnių“, – kalbėjo K.Nemaniūtė-Gagė.
Sveikatos reikalų komitete dirbanti „valstiečių“ frakcijai priklausanti Rimantė Šalaševičiūtė pareiškė, kad po paskutinio termino pratęsimo – per pastaruosius penkerius metus akivaizdžių pokyčių persikvalifikavime nesimato.
„Jeigu dar pratęsime, tai vis tiek nepadės išspręsti tos problemos“, – komitete teigė ji.
Kauno kolegijos Farmacijos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjas Aurimas Galkontas suskaičiavo, kad dabar vaistinėse dirba 898 farmakotechnikai, o iš viso vaistininkų padėjėjų sąraše yra 1234 farmakotechnikai. Anot jo, 40 proc. farmakotechnikų yra 60 metų amžiaus ar vyresni, kai tuo tarpu vaistininkų – 16 proc.
A.Galkonto teigimu, nuo 2015 metų farmakotechniką studijuoti norinčių žmonių sumažėjo dvigubai.
