„Rusijos žemės ūkio produkcijos pardavimas užsienyje pirmą kartą istorijoje viršijo karinio komplekso eksportą“, – taip savaitraščiui „Ekspert“ paskelbė „Rosselchozbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Irina Žačkina.
Anot jos, šįmet žemės ūkio produktų eksportas sieks neregėtą sumą – daugiau nei 27 mlrd. dolerių (22,8 mlrd. eurų).
Pranoko kone du kartus
Bankininkė toli gražu neatskleidė valstybės paslapčių, kurioms prilyginamos ir pajamos iš ginklų eksporto. Tuo pasirūpino agentūra „Novosti“, išplatinusi Pasaulinio prekybos ginklais analizės centro pranešimą.
Jame didžiuojamasi, kad Rusija lieka tarp lyderių: „Išlaikėme antrąją vietą tarp ginklus eksportuojančių valstybių, pardavę ginkluotės už 14,144 mlrd. dolerių (11,9 mlrd. eurų) ir užėmę 15,4 proc. rinkos.“
Gal ir neblogai, tačiau pajamos perpus mažesnės nei iš žemės ūkio gaminių pardavimo užsienyje.
Dar visai neseniai Rusijos žemdirbiai apie tai galėjo tik pasvajoti. Tačiau dabar jų produkcija keliauja į Kiniją, Turkiją, Egiptą, Pietų Korėją ir dar daugiau nei pusšimtį pasaulio valstybių. Daugiausia tai – kviečiai, aliejus, žuvis, cukrus, kukurūzai.
Anot I.Žačkinos, artimiausias tikslas – padidinti šio sektoriaus eksporto apimtį iki 45 mlrd. dolerių (35,5 mlrd. eurų). To tikimasi 2024-aisiais.
Mažai kišasi valstybė
Ekonomistų nuomone, toks žemės ūkio gamybos pakilimas susijęs su jo nepriklausomybe nuo valdžios diktato.
„Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad didžiausios šio sektoriaus bėdos yra technologinis atsilikimas ir per menkos subsidijos bei investicijos. Iš tiesų didžiausias ūkininkų priešas yra biurokratija“, – paskelbė žurnalas „Agrarinvestor“.
Tai greičiausiai tiesa. Kita vertus, Rusijos žemdirbiai yra gana savarankiški. Iš visų verslo sričių žemės ūkis laikomas mažiausiai priklausomu nuo Kremliaus nurodymų. Be to, įvairios valdžios grupuotės retai į jį investuoja.
Smarkiai kirto pandemija
Vis dėlto aplenkti ginkluotės sektorių pagal eksporto apimtį – jau įspūdinga. Tačiau tai neturėtų stebinti, nes pasaulinėje rinkoje Rusijos karinei pramonei sekasi vis prasčiau, nepaisant išlaikytos antrosios vietos.
Kompanijos RBK teigimu, šios srities įmonėms ypač skausminga buvo koronaviruso pandemija, dėl kurios gerokai sumažėjo užsakymų iš užsienio.
Rusijos muitinėje įprasta slaptas prekes, tarp kurių, žinoma, patenka ir ginklai, žymėti kodu SSSS. O taip paženklintų gaminių, RBK duomenimis, eksportas antrąjį ketvirtį, palyginti su pernai, smuko net 36 procentais.
Galima netektis apskaičiuoti ir pinigais: vietoj pernykščių 2,5 mlrd. dolerių (2,11 mlrd. eurų) buvo gauta 1,6 mlrd. dolerių (1,35 mlrd. eurų).
Skirtumas solidus, nes smarkiai sumažėjo ginkluotės tiekimas Egiptui ir Kinijai, o ankstesnė stambi klientė Saudo Arabija beveik nustojo ją pirkusi iš rusų.
Pelningumas – paslaptis
Nepriklausomo karo reikalų eksperto Aleksandro Golco teigimu, Rusijos ginklų gamintojai išliko priklausomi nuo detalių tiekimo iš užsienio. Dėl sankcijų ir pandemijos jis smarkiai ėmė šlubuoti, todėl pradėjo strigti ir gamyba.
Be to, kaip A.Golcas rašė leidinyje „The Insider“, už šią sritį atsakinga valstybinė kompanija „Rosoboroneksport“ niekada neskelbė svarbiausios ekonominės informacijos – koks yra karo pramonės sektoriaus pelningumas.
„Tik vieną sykį pavyko sužinoti, kad šis rodiklis itin prastas. Tai nutiko 2007-aisiais vykusios aviacijos parodos metu. Tada prezidentas Vladimiras Putinas, greičiausiai smarkiai suerzintas, aviacijos gamybos įmonių vadovams ėmė šaukti, kad užsakymai iš užsienio neduoda jokio pelno“, – rašė ekspertas.
Tiesą sakant, pasaulyje seniai žinoma, kad Rusija užsakymų tiekti ginkluotę gauna tiktai gerokai sumažinusi jos kainas, kurios kartais balansuoja ant savikainos ribos.
Be to, taikomos dar nuo sovietmečio paveldėtos schemos, kai ginklai kai kurioms valstybėms (Venesuelai ir panašioms) parduodami keistomis sąlygomis: už socializmą kovojanti šalis pateikia užsakymą, tuomet Rusija skiria jai paskolą, kad ji galėtų įsigyti ginkluotės.
Jos gamintojai pinigus gauna, tačiau neretai užsakovų valstybėje įvyksta kokia nors revoliucija, perversmas ar tiesiog paskelbiamas bankrotas, todėl Maskva taip ir neatgauna paskolų.
