„Atrodo, kad skrydžių skaičius jau pasiekė dugną“, – atsiduso aviacijos ekspertas Simonas Bartkus.
Šią savaitę jis pavadino neabejotinai liūdniausia šalies aviacijos istorijoje.
Iš tiesų – antradienį vos kelios minutės po vidurnakčio Vilniuje nutūpė lėktuvas iš Rygos, paskui – iš Varšuvos, popietę – iš Frankfurto, o vakare – iš Kijevo. Iš reguliarių skrydžių – ir viskas. O Kaune keleivinis lėktuvas nutūps tik penktadienį.
Nors oro linijų bendrovės nenoriai skelbia skaičius ir tragiškus veiklos rezultatus, akivaizdu, kad kai kurie lėktuvai į Vilnių atskraidina vos po kelis keleivius.
Lietuvos oro uostų duomenimis, šiuo metu lėktuvuose užimta tik 41 proc. vietų.
Užsienyje nėra ką veikti
Anot „Lietuvos oro uostų“ atstovo Tado Vasiliausko, dabartinis skrydžių ir keleivių srautas Vilniuje primena šių metų gegužės pabaigą ir birželio pradžią.
Lygindamas suvaržymus su pirmuoju karantinu S.Bartkus pažymėjo, kad dabar jų gerokai mažiau – iš Lietuvos į daugelį Europos valstybių galima vykti be izoliavimosi ir koronaviruso testų, tas pat galioja ir grįžus. Tačiau skrydžių vis mažėja.
Tad kodėl oro linijų bendrovės taip drastiškai mažina skrydžių iš Lietuvos skaičių?
S.Bartkaus žodžiais, yra dvi priežastys. Pirmoji – spalį ir lapkritį nebeliko poilsinių kelionių, nors lietuviai ankstesniais metais keliaudavo ir tokiu metu.
Tačiau šįmet daugelyje kurortų poilsiautojams beveik viskas uždaryta.
Antroji priežastis – spalį bei lapkritį nekeliauja ir verslininkai, nes neberengiamos konferencijos, verslo susitikimai.
Neįmanoma nieko planuoti
Sunkios dienos ne tik aviacijai, bet ir keleiviams. S.Bartkus prisiminė, kaip praėjusią savaitę Kauno „Žalgirio“ krepšininkai paskutinę minutę buvo priversti ieškoti užsakomojo skrydžio, nes pasiekti Milaną norimu laiku net su persėdimu pasirodė neįmanoma užduotis.
„Kalbama apie Milaną, o ne apie Bužumbūrą“, – pajuokavo S.Bartkus, galvoje turėdamas kažkur pasaulio pakraštyje esantį Burundžio miestą.
Apibendrinus spalio rezultatus matyti, kad keleivių srautai Lietuvos oro uostuose smarkiai traukiasi – praėjusį mėnesį jie buvo daugiau kaip 20 proc. mažesni nei rugsėjį.
„Tenka pripažinti, kad didžiausiu iššūkiu aviacijai tampa nuolat kintančios keliavimo taisyklės.
Žmonės negali planuotis išvykų – kiekviena galimybė skristi kaskart pakimba ant plauko. O kad noras keliauti niekur nedingęs, įrodo skaičiai.
Juk išbraukus atitinkamas valstybes iš paveiktų šalių sąrašų orlaivių pripildymas šokteli dvigubai“, – teigė „Lietuvos oro uostų“ Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Tikrino kiekvieną daiktą
Kaip dabar jau įprasta, iš Frankfurto atskridusi pora nenorėjo pasakyti, iš kur keliauja.
„Nejaugi nematyti, kad iš Bahamų?“ – juokavo vyras.
V.Skaraičio nuotr.
Šis lėktuvas iš Vokietijos – reta išimtis, nes jame buvo užimta apie 70 proc. vietų. Tačiau šiuo aviacijai sunkiu metu „Lufthansa“ į Vilnių keleivius skraidina gerokai mažesniu lėktuvu.
Atvykėlius nustebino tuščias Vilniaus oro uostas. Pasak jų, Frankfurte, nors keleivių sumažėję, tokių vaizdų neteko matyti.
Keliautojus Frankfurte nustebino tik griežta rankinio bagažo patikra.
„Tikrino kiekvieną daiktą, rankomis iškilnojo“, – stebėjosi moteris.
Kaimynai elgiasi kitaip
S.Bartkaus nuomone, nors sunkumų daug, vis dėlto keliauti galima. Skirtingai nei kitose Baltijos valstybės, Lietuvoje laisvės net daugiau – vyksta „Belavia“ skrydžiai į Minską ir „Turkish Airlines“ į Stambulą.
S.Bartkaus žodžiais, nors ne visiems keleiviams prie širdies skristi per Minską, bet šiuo metu kiekvienas papildomas susisiekimo būdas yra svarbus.
Nei Latvija, nei Estija šių oro linijų bendrovių neįsileidžia – įvedė visišką tiesioginių reguliariųjų skrydžių draudimą į ne Europos Sąjungos šalis.
Toks latvių ir estų draudimas padeda ir „Wizz Air“ išlaikyti skrydį iš Vilniaus į Ukrainos sostinę Kijevą. Tai ukrainiečiams dabar yra ir patogiausias kelias į Latviją.
Spalį skaičiai sumažėjo
Tačiau statistika negailestinga. Spalio mėnesį visi treji Lietuvos oro vartai iš viso aptarnavo kiek daugiau nei 77 tūkst. keleivių.
Tradiciškai didžiausia keliautojų dalis buvo užfiksuota Vilniaus oro uoste (53 tūkst.), toliau rikiavosi Kauno oro uostas (17 tūkst.) ir Palangos oro uostas (6,6 tūkst.).
V.Ščiavinsko nuotr.
Palyginti – rugsėjo mėnesį, kuris taip pat pasižymėjo smuktelėjusiu keleivių srautu, iš viso aptarnauta daugiau 100 tūkst. keleivių.
Spalį Lietuvos oro uostuose įvyko 2256 skrydžiai, arba 23,7 proc. mažiau nei rugsėjį. Mažėjo ir siūlomų tiesioginių krypčių skaičius – iš viso jų spalį buvo 59, kai rugsėjį šalies oro vartai dar siūlė 68.
Metų pabaigoje – viltis
Nors baiminamasi sunkios žiemos, T.Vasiliausko manymu, yra ir viena geroji naujiena: metų pabaigoje susisiekimas su didžiausiomis lietuvių bendruomenėmis Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijoje, Vokietijoje išliks arba bus atnaujintas, o kai kuriais atvejais gali net plėstis.
„Visuose oro uostuose gruodį bus atnaujinta tikrai daug skrydžių krypčių. Metų pabaigoje keliavimo paklausa rinkoje yra labai didelė, todėl oro bendrovės tai seka ir atitinkamai reaguoja“, – kalbėjo „Lietuvos oro uostų“ atstovas.
Tačiau S.Bartkus metų pabaigą vertino atsargiau: „Dabar oro linijų bendrovės planuoja į priekį labai trumpam laikui. Ar bus daugiau skrydžių šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje, parodys Kalėdos.
Jeigu lėktuvai per šventes skris ne pustuščiai, galime tikėtis gerų pokyčių. Žinoma, jeigu bus aktyvesni emigrantai, jeigu atsiras poilsinių kelionių. Kalėdos bus kaip lakmuso popierėlis. Jeigu žmonės ir per šventes nekeliaus, be pavasario teigiamų pokyčių vargu ar pavyks sulaukti.“
Per karantiną pastebi keistų skrydžių
Nors reguliariųjų skrydžių vos vienas kitas, lėktuvų stebėtojai nenusimena. Du retą pomėgį turintys vilniečiai sakė, kad šiuo metu Vilniaus oro uoste galima stebėti labai retų atvykstančių lėktuvų.
Antradienį jie stebėjo atskrendantį Prancūzijos karinių pajėgų lėktuvą „Airbus A400“ (nuotr.), kuris nepadarytų gėdos net Lietuvos vadovams, skraidantiems gerokai kuklesniu „Spartan“. Apie šio orlaivio nuotykius padangėje ir ant žemės daug pripasakota.
Strateginis transporteris „Airbus“ pagamintas 2018 metais ir karinių pajėgų naudojamas aštuoniose šalyse.
Karinis lėktuvas atvyko namo parskraidinti prancūzų karių. Toks lėktuvas Vilniuje pastarąjį kartą buvo nutūpęs balandžio mėnesį, todėl jį stebėtojai vadino retu paukšteliu.
Lėktuvų stebėjimu besižavinčių asmenų Lietuvoje yra vos 10.
Jiems Vilniuje per karantiną yra ne kartą pavykę užfiksuoti Rusijos milijardieriaus Michailo Gucerijevo lėktuvą. Žalios spalvos oligarcho orlaivis vis pakildavo iš Minsko ir tūpdavo Lietuvos sostinėje, o po keliolikos minučių vėl išskrisdavo.
Susiję straipsniai
Keistas lapkričio viduryje pasirodė ir didžiausios Rusijos užsakomųjų skrydžių bendrovės „Azur Air“ skrydis į Vilnių. Didžiulis „Boeing 767“ neatgabeno nei keleivių, nei krovinių, neįsipylė degalų.
Tačiau prie lėktuvo atvykę pasieniečiai tikrino dokumentus. Lėktuvų stebėtojai pastebėjo, kad šis „Boeing“ nebuvo pakilęs į orą nuo gegužės mėnesio.
Tačiau lėktuvų, skrendančių iš Ukrainos į Rusiją, nusileidimą Vilniaus oro uoste paaiškinti galima. Ukraina yra uždraudusi skrydžius į Rusiją, tačiau nusileidus Vilniuje skrydžio informacija pakeičiama.