Paieškų išvarginti sodininkai stveriasi už galvos – net už tris minimumus lietuviai dirbti nenori Skynėjus teko kviestis net iš Lenkijos

Užsieniečius priversti samdyti sodininkai jau suvežė į sandėlius obuolius, tačiau rūpesčių nenusikratė. Prasideda genėjimo metas, o dirbti nėra kam ir už pusantro tūkstančio eurų algą.

 Tuoj sodininkai pradės genėti vaismedžius, o surasti profesionalių darininkų nė už padorią algą negali.  <br>A.Srėbalienės nuotr.
 Tuoj sodininkai pradės genėti vaismedžius, o surasti profesionalių darininkų nė už padorią algą negali.  <br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak R.Urbonavičiaus, į gebėtojo paieškos sklebimą sureagavo vos vienas žmogus, bet ir tas – bemokslis.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak R.Urbonavičiaus, į gebėtojo paieškos sklebimą sureagavo vos vienas žmogus, bet ir tas – bemokslis.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Šiųmečio derliaus obuolioai jau sandėliuose.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Šiųmečio derliaus obuolioai jau sandėliuose.<br>A.Srėbalienės nuotr.
V.Stanaitis: „Plotai – dideli, o profesionalių genėtojų ar skynėjų negalime įpirkti.“<br>A.Srėbalienės nuotr.
V.Stanaitis: „Plotai – dideli, o profesionalių genėtojų ar skynėjų negalime įpirkti.“<br>A.Srėbalienės nuotr.
Sodininkai dėl paskitusios gamtos vis anksčiau pradeda genėti vaismedžius – nebelaukia pavasario.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Sodininkai dėl paskitusios gamtos vis anksčiau pradeda genėti vaismedžius – nebelaukia pavasario.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Sodininkai dėl paskitusios gamtos vis anksčiau pradeda genėti vaismedžius – nebelaukia pavasario.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Sodininkai dėl paskitusios gamtos vis anksčiau pradeda genėti vaismedžius – nebelaukia pavasario.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Sodininkai dėl paskitusios gamtos vis anksčiau pradeda genėti vaismedžius – nebelaukia pavasario.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Sodininkai dėl paskitusios gamtos vis anksčiau pradeda genėti vaismedžius – nebelaukia pavasario.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Kiekvieną rudenį šalies sodininkams vis sunkiau rasti obuolių skynėjų, todėl tenka jų kviestis ir iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Kiekvieną rudenį šalies sodininkams vis sunkiau rasti obuolių skynėjų, todėl tenka jų kviestis ir iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Kiekvieną rudenį šalies sodininkams vis sunkiau rasti obuolių skynėjų, todėl tenka jų kviestis ir iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Kiekvieną rudenį šalies sodininkams vis sunkiau rasti obuolių skynėjų, todėl tenka jų kviestis ir iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Kiekvieną rudenį šalies sodininkams vis sunkiau rasti obuolių skynėjų, todėl tenka jų kviestis ir iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Kiekvieną rudenį šalies sodininkams vis sunkiau rasti obuolių skynėjų, todėl tenka jų kviestis ir iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Kiekvieną rudenį šalies sodininkams vis sunkiau rasti obuolių skynėjų, todėl tenka jų kviestis ir iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Kiekvieną rudenį šalies sodininkams vis sunkiau rasti obuolių skynėjų, todėl tenka jų kviestis ir iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Nov 29, 2020, 8:51 PM

Obuolių skynimo sezonas pasibaigė lapkričio viduryje, bet soduose darbai nesustojo. Nuo šiol iki pavasarinio sodų žydėjimo tęsis vaismedžių genėjimo laikas.

Bet pramoninių sodų savininkai jau dabar griebiasi už galvos – norinčių dirbti neatsiranda.

„Prieš kelias dienas išplatinome skelbimą, kad mums reikia specialisto – vaismedžių genėtojo, algos siūlome apie 1500 eurų. Tačiau nurodėme, kad reikia turėti savo įrankius.

Tai savitas atrankos kriterijus, kad nesisiūlytų nieko apie šį darbą nenusimanantys žmonės“, – sakė netoli Panevėžio per 40 hektarų obelyną turintis Rimantas Urbonavičius.

Ir ką gi – užgriuvo skambučiai? „Atsišaukė tik vienas, statybininkas. Parašė, kad yra greitas mokytis, o laiške – vien klaidos“, – atsiduso R.Urbonavičius.

Darbininkai išsivažinėjo

„Reikalingi nekvalifikuoti darbininkai obuoliams skinti. Atlyginimas – nuo 555 eurų“, – prieš porą mėnesių skelbimų portaluose mirgėjo Vilkaviškyje esančio žemės ūkio kooperatyvo „Orlevita“ bei Daukšiagirio sodų įrašai.

Jurbarko rajono ūkininkas Donatas Ambrazaitis sodo darbininkams algos siūlė nuo 380 iki 600 eurų. Bet net ir tokios vilionės retai kam padėjo rasti vietinių skynėjų.

Spalio mėnesį, kai buvo pats obuolių skynimo įkarštis, R.Urbonavičiaus soduose talkininkai vieni su kitais persimesdavo įvairių kalbų žodžiais. Vieni – lenkiškai, kiti – lietuviškai, treti – ukrainietiškai.

Maždaug iš 25 skynėjų dauguma buvo užsieniečiai, Lietuvą pasiekę per Lenkijoje registruotą įdarbinimo įmonę, ir tiktai keli iš talkininkų buvo saviškiai.

„Su sese aptikome skelbimą ir nutarėme užsidirbti pinigų. Abi auginame mažus vaikus. Manajam – treji metai. Pradėjau jį leisti į vaikų darželį ir kasdien atvažiuojame skinti obuolių. Sunku, bet atlyginimas geras“, – tuo metu kalbėjo užkalbinta skynėja iš Panevėžio.

Ketvirtą rudenį Rimanto ir Vaivos Urbonavičių soduose darbavosi romų tautybės Viktoras.

Anot jo, jis dirba tik tol, kol nuskina obuolius, o po to vėl grįžta į Užimtumo tarnybą ir iki kito sezono gyvena iš pašalpos.

„Sėdžiu namuose. Jeigu ir atsiranda darbų, tai tik už minimumą“, – pratarė Viktoras.

Bėga nuo mokesčių

Pasak V.Urbonavičienės, Panevėžio regionas – išskirtinis. Kadangi pačiame mieste yra daug stiprių užsienio kapitalo įmonių, neįmanoma surasti darbo neturinčių ir jo nebijančių žmonių.

Užimtumo tarnybos padalinyje tokių nebūna. Joje sukasi arba priklausomybės ligų turintys žmonės, arba tie, kurie nieko nenori dirbti.

Sodininkams rasti talkininkų sunku ir dėl to, kad darbai – sezoniniai, su darbininkais atsiskaitoma pagal kvitus, o jie taip pat kelia problemų.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, žemės ūkyje, kaip ir miškininkystės sektoriuje, laikinuosius darbuotojus sezoniniams darbams leidžiama samdyti su paslaugų kvitais – be darbo sutarčių.

Tokių talkininkų gautos pajamos, neviršijančios 1750 eurų per metus, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

Bet jei žmogus užsidirba daugiau, jam atsiranda prievolė mokėti 15 proc. GPM.

Pats ūkininkas už talkininkus sumoka 6,98 proc. dydžio Privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo jų gaunamo atlygio. Valstybinio socialinio draudimo įmokų už šiuos asmenis mokėti nereikia.

„Nustatytą ribą – 1750 eurų skynėjai užsidirba tada, kai sezonas net būna įpusėjęs. Žmonės moka skaičiuoti. Kai tik atlygis pasiekia šią ribą, į mūsų prašymą dirbti toliau jie nebekreipia dėmesio. Darbas juk neprivalomas“, – kalbėjo V.Urbonavičienė.

Ji sakė, kad ankstesniais metais būta atvejų, kai keli skynėjai pagal kvitus išdirbo visą sezoną, o pavasariop sulaukė Mokesčių inspekcijos pranešimo apie GPM skolas. „Jie supanikavo ir kitą sezoną jų nebeprisikvietėme, nors vaikštinėjo nedirbdami“, – pratarė Vaiva.

Jos teigimu, sodininkai, kaip ir kitų sričių ūkininkai, ne kartą judino valdžią sakydami, jog tai – nenormali situacija, o sezoninių talkininkų neapmokestinamoji suma yra per maža.

„Veltui, – kartėlio neslėpė V.Urbonaviečienė. – Niekas nebuvo pakeista, nors minimalus mėnesio atlyginamas buvo keliamas kelis kartus, ir valandinis – taip pat, o ta metinė neapmokestinama 1750 eurų suma kokia buvo, tokia ir liko.“

Pinigai teka į Lenkiją

„Ko gero, iš visų Užimtumo tarnyboje esančių labiausiai nori dirbti negalią turintys žmonės, tačiau soduose jiems pavojinga. Moksleiviai ir studentai taip pat atkrinta, nes obuoliai skinami nuo rugsėjo iki lapkričio vidurio.

Galėtume dalį žmonių priimti ir nuolatiniam darbui pagal darbo sutartį, bet nė tokių neatsiranda“, – kalbėjo V.Urbonavičienė.

Štai todėl sodininkai šį rudenį griebėsi šiaudo – nuomojosi darbuotojus iš Lenkijos įdarbinimo agentūros, turinčios filialą Lietuvoje.

„Dėl užsieniečių įdarbinimo sutartis pasirašydavome su Lenkijos įmone. Pagal pateiktą sąskaitą atsiskaitydavome tik su ja, ne su darbininkais.

Ji rūpinosi jų apgyvendinimu, atveždavo tuos žmones pas mus į darbą. Viskas vyksta legaliai.

Paradoksas: nesuprantu, kodėl štai taip mūsų valstybė leidžia ištekėti mokesčiams? Juk tie pinigai galėtų papildyti biudžetą, bet atsiduria Lenkijos biudžete“, – samprotavo Vaiva.

Kokią algą praranda lietuviai, sužinoti nelengva. Mat vos vienas ukrainietis viešai prasitarė, jog per mėnesį užsidirbo 1200 eurų algos, jį įdarbinusią sodininkų bendrovę per patį darbymetį tikrinti užgriuvo keturios valdžios institucijos.

Užtat, anot V.Urbonavičienės, darbininkai iš užsienio dirbo taip kaip lietuviai – užsienyje.

Jie nebėgdavo iš sodo pradėjus purkšti lietui, nes taip būtų praradę dalį algos, tačiau darbo diena niekada nesitęsdavo ilgiau nei 8 valandas.

Dirbo ir įkalintieji

Pasak greta Alytaus esančių „Luksnėnų sodų“ vadovo Vaido Stanaičio, šiemet obuolius skynė apie 80 žmonių, jie per mėnesį užsidirbo maždaug po 600–700 eurų.

Dienos atlygio vidurkis sukosi apie 25–30 eurų, už darbą šeštadieniais buvo mokama 5 eurais daugiau arba dirbama trumpiau.

„Nėra didelis tas atlygis. Bandėme išsisukti be užsieniečių, nes Alytus netoli, o ir aplinkiniuose kaimuose dar yra norinčių dirbti žmonių.

Mums talkino įkalintieji Alytaus pataisos namuose. Vienas jų labai geras darbuotojas. Jis jau baigia atlikti bausmę ir, ko gero, pasiliksime jį nuolatiniam darbui.

Šiuo metu jau tenka sukti galvą dėl žmonių, kurie galėtų genėti sodus. Plotai – dideli, o profesionalių genėtojų mes negalime įpirkti“, – sakė V.Stanaitis.

Ribojamas ir darbo dienų skaičius 

Gintarė Bazevičiūtė, 

Finansų ministerijos atstovė

„Nuo 2013 m. balandžio 1 d. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai įvesti tikslu supaprastinti asmenų, kurie teikia laikino pobūdžio aukštos kvalifikacijos nereikalaujančias paslaugas, įdarbinimą.

Tokiems civiliniams santykiams nėra taikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimai.

Taip pat paslaugų gavėjui nereikia informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių apie paslaugas teikiančio asmens įdarbinimą ir atleidimą bei mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų (išskyrus sveikatos draudimo įmoką) nuo priskaičiuoto atlygio už suteiktas paslaugas sumos.

Naudojantis šia paslaugų teikimo tvarka yra ribojamas paslaugų teikimo dienų skaičius priklausomai nuo to, ar vienam, ar keliems paslaugų gavėjams yra teikiamos paslaugos.

Vienam paslaugų gavėjui paslaugų teikėjas turi teisę teikti paslaugas ne ilgiau kaip 60 dienų per kalendorinius metus. Jeigu paslaugos teikiamos keliems paslaugų gavėjams – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus.

Atkreipiame dėmesį, kad su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomas NPD 2020 m. siekia 400 eurų per mėnesį, todėl per tris mėnesius maksimalus NPD galėtų siekti 1200 eurų.

Įvertinus tai, kad paslaugos pagal paslaugų kvitą gali būti teikiamos ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per metus, šioms pajamoms taikomas 1750 eurų NPD jau yra didesnis, palyginti su atitinkamo laikotarpio maksimaliu NPD, kuris gali būti taikomas su darbo santykiais susijusioms pajamoms.

Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją ir į tai, kad ši lengvata savo pobūdžiu laikytina sektorine, šiuo metu Finansų ministerija nesvarsto inicijuoti pakeitimų.“

 

 

 

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.