Žiemos sezoną pasitinka liūdnai
„Nuotaikos, atvirai kalbant, nėra labai džiugios, bet gyvenimas yra gyvenimas, gal visą laiką taip nebus“, – apie esamą padėtį kalba Lietuvos žiemos sporto centro direktorius Bronislavas Cicėnas.
Jis teigia, jog didžiausią susirūpinimą kelia tai, jog pasikartos praėjusių metų žiema, kuri savo oru labiau priminė rudenį.
„Praėjusiais metais turėjome galimybę tik lygumų slidininkams padaryti vieno kilometro ilgio trasą ir tuo mūsų veikla pasibaigė. Jei tai kartotųsi ir šiais metais, būtų labai prastai“, – nuogastauja B.Cicėnas.
Anot jo, šiuo metu Lietuvos žiemos sporto centro veikla yra stagnacijoje.
„Dabar masinių veiklų nevykdome – tai yra uždrausta visoje Lietuvoje. Yra tik keli aukšto meistriškumo sportininkai, kurie treniruojasi lauke“, – teigia B.Cicėnas.
Šilta žiema – baisesnė už pandemiją
„Ir tas, ir tas kelia nerimą, – paklaustas, kas žalingiau žiemos sportui – šiluma ar pandemija – sako B.Cicėnas. – Tačiau jei bent būtų normali žiema, gal būtų galima tikėtis iš Vyriausybės kažkokių išlygų sportui lauke.“
Anot Žiemos sporto centro direktoriaus, daugiausia nerimo kelia temperatūra, kuri dažnai būna arti nulio, o tai kelia labai didelį nepastovumą.
Šalia Žiemos sporto centro, esančio Ignalinoje, yra ir ežeras, kuriam užšalti reikia žemesnės temperatūros.
„Dar nebuvo atvejo per mūsų veiklą, kad atsidarytume ir ežeras būtų neužtrauktas nors ir plonu ledeliu. Mes praktiškai negalime pradėti slidinėti, kai ežeras dar neužšalęs, nes besileidžiantiems nuo kalno žmonėms tai būtų pavojinga“, – teigia B.Cicėnas.
Finansinė našta sunkėja
Praėjęs sezonas buvo prastoka žiemos sportu užsiimantiems žmonėms. Verslininkams šilta žiema taip pat ištirpdė dalį pelno.
„Ką čia slėpti? Finansinė padėtis yra prastoka, bet ne tragiška“, – atvirauja Žiemos sporto centro direktorius B.Cicėnas.
Jis pasakoja, jog šiais metais apskritai vyko permainos, kadangi Ignalinos savivaldybė perėmė žiemos sporto centro turtą.
„Su savivaldybe yra lengviau tartis nei su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri turėjo valdymą iki šiol. Džiaugiamės, kad ir Ignalinos meras pritaria šio centro egzistavimui“, – pasakoja B.Cicėnas.
Reikalavimai prasilenkia su realybe
Laikino sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė apibendrina, kad slidinėjimo centruose ar arenose veikla gali vykti tik laikantis operacijų vadovo nustatytų saugos reikalavimų.
Vadinasi, gali būti organizuojamos tik aukšto meistriškumo sportininkų pratybos bei individualios treniruotės su treneriu.
Liepkalnio slidinėjimo centro vadovas Artūras Bielskis į reikalavimą prie kiekvieno slidininko pastatyti po trenerį žiūri su pašaipa.
„Tai yra labai juokinga. Įsivaizduokit, žmonės visą gyvenimą slidinėja be trenerių, o dabar kažkodėl, kad būtų dar blogesnės sąlygos, daugiau kontakto, tai dar trenerius reikia statyti prie žmonių“, – nepasitenkinimą reiškia A.Bielskis.
Anot jo, toks Ministerijos reikalavimas yra nesusipratimas.
„Šios taisyklės padarytos sporto klubams ir negali būti taikomos slidinėjimo trasoms. Reikėtų, kad Vyriausybė atsižvelgtų individualiai į mūsų veiklą“, – ragina valdžią A.Bielskis. – Pavyzdžiui, Lenkijoje leido žiemos sporto veiklą vykdyti, Latvijoje – panašu, kad taip pat leido.
Liepkalnio slidinėjimo centro vadovas A.Bielskis ragina valdžią suprasti, kad tai yra 2–3 mėn. verslo šaka, kuri turi kažkaip išgyventi, nes kitaip, anot jo, nebeegzistuos Lietuvoje.
Tikina, kad saugumas užtikrinamas
Liepkalnio slidinėjimo centro vadovas Artūras Bielskis tikina, kad net ir pandemijos metu įmanoma sudaryti tinkamas sąlygas žmonėms naudotis žiemos sporto paslaugomis.
Anot jo, kalbant apie slidinėjimą didžiuosiuose kalnuose, pagrindinė bėda nėra pats slidinėjimas, pagrindinė bėda – žmonių atvykimas lėktuvais, autobusais, registracijos į viešbučius, socializavimasis po slidinėjimo. Tačiau Lietuvai tai neaktualu.
„Pas mus žmonės atvažiuoja su savo transportu kelioms valandoms. Žmonės net neužeina į patalpas, jei jiems nereikia nuomotis inventoriaus. Jie gali per langelį nusipirkti bilietą, nueiti paslidinėti, jei reikia – pastovėti eilėje“, – teigia A.Bielskis. – Net ir stovėdami eilėje jie natūraliai laikosi atstumo, nes slidės ir snieglentės neleidžia prieiti arti kito asmens. Keltuvai kelia po vieną žmogų ir yra išlaikomas 10–11 metrų tarpas.“
Taip pat jis tikina, jog investavo nemažai pinigų į savitarnos kasas lauke, kur atėję žmonės gali nusipirkti bilietą visiškai be jokio kontakto.
A.Bielskis teigia, jog apie 80 proc. slidininkų nesinuomoja įrangos, o atvažiuoja su savo, tad uždrausti žmonėms slidinėti lauke, pasak jo, yra nesąmonė.
„Tada reikėtų uždrausti žmonėms vaikščioti ir po parkus ar šiaip šaligatviu. Jei negalima užsiimti žiemos sportu lauke, kodėl visa kita yra galima? – klausia A.Bielskis.
Jis ir kiti žiemos sporto verslų atstovai viliasi, jog Vyriausybė peržvelgs sprendimus ir lauko sportui pradės taikyti išimtį.
