Sostinės meras grūmoja akiplėšiškiems „perkūnkiemių“ statytojams, o šie – šaiposi

Sodininkų kvartalas Šeškinėje akyse virsta dar vienu Perkūnkiemiu – vienas šalia kito kišami vienbučiais pavadinti namai, kurie vėliau tampa daugiabučiais. Ir šio proceso kol kas niekas nepajėgia sustabdyti.

„Sunku ir suskaičiuoti, kiek yra gyvenamųjų pastatų, kuriuose vykdoma komercinė veikla“, – stebėjosi A.Klivečka.<br>V.Skaraičio nuotr.
„Sunku ir suskaičiuoti, kiek yra gyvenamųjų pastatų, kuriuose vykdoma komercinė veikla“, – stebėjosi A.Klivečka.<br>V.Skaraičio nuotr.
Odontologijos klinika soduose irgi registruota kaip gyvenamasis namas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Odontologijos klinika soduose irgi registruota kaip gyvenamasis namas.<br>V.Skaraičio nuotr.
„Šeškinės“ sodininkų bendrijoje taikomas jau prieš gerą dešimtmetį Šnipiškėse išbandytas metodas – čia irgi netikėtai supleška seni mediniai namai.<br>V.Skaraičio nuotr.
„Šeškinės“ sodininkų bendrijoje taikomas jau prieš gerą dešimtmetį Šnipiškėse išbandytas metodas – čia irgi netikėtai supleška seni mediniai namai.<br>V.Skaraičio nuotr.
„Šeškinės“ sodininkų bendrijoje taikomas jau prieš gerą dešimtmetį Šnipiškėse išbandytas metodas – čia irgi netikėtai supleška seni mediniai namai.<br>V.Skaraičio nuotr.
„Šeškinės“ sodininkų bendrijoje taikomas jau prieš gerą dešimtmetį Šnipiškėse išbandytas metodas – čia irgi netikėtai supleška seni mediniai namai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 12, 2020, 7:57 AM

Vilniaus meras Remigijus Šimašius grasino pričiupti ir nubausti verslininkus, kurie stato vienbučius namus, o po to juos paverčia daugiabučiais, kuriems visiškai nepritaikyta infrastruktūra.

Tačiau niekas mero neišsigando – tokios statybos Vilniuje dar labiau paspartėjo.

Konkrečių pavyzdžių, kad iš viso to išėjo šnipštas, toli ieškoti nereikia. Štai visai šalia miesto centro esanti sodininkų bendrija „Šeškinė“, kurioje rasi ne tiktai dešimties ar dvylikos butų namus vietoj vienbučių arba dvibučių, bet ir komercinės paskirties statinių.

Čia gyvenantys vilniečiai nutarė gintis teisme, kad teritorija aplink jų namus nepavirstų betono džiunglėmis kaip Perkūnkiemyje.

Kvartalas baisėja akyse

Sodininkų bendrija „Šeškinė“ įsukta į teismų karuselę. Bylinėjamasi dėl pačios bendrijos likimo, dėl pastatytų namų aukštingumo ir daugybės kitų dalykų.

Sodininkų bendrijoje gyvenantys vilniečiai supranta, kad tokioje vietoje, keli kilometrai iki centro, reikalauti išsaugoti daržus auginančią sodininkų bendriją yra nesąmonė. Žinoma, čia galėtų būti normalus gyvenamųjų namų kvartalas.

Tačiau statytojai, pasinaudodami įstatymų landomis, šią vietą verčia dar vienu kvartalu, kuris ateityje bus rodomas kaip pasibaisėtinų gyvenimo sąlygų, visiško architektūrinio chaoso ir statytojų neatsakingumo pavyzdys.

Parodė daugybę pavyzdžių

Gyventojų grupei atstovaujantis teisininkas Mindaugas Kiškis sakė, kad kol kas anksti kalbėti apie teismų baigtį. Jis „Sostinei“ pasiūlė geriau pasižvalgyti po sodininkų bendriją, kurioje senų medinių sodo namelių – vos vienas kitas.

Štai namas, kuris išnuomotas kelioms dešimtims statybininkų iš Ukrainos. Nejaugi nuomininkai galėtų sutilpti į vieną butą, nejaugi būsto nuoma – ne komercinė veikla, kuri soduose draudžiama?

Arba dešimties butų namas, kuris įregistruotas kaip vienbutis. Kai gyventojai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), sulaukė atsakymo, kad šio atvejo netirs, nes namo tūris atitinka nurodytą dokumentuose. O statytojai skelbimuose jau siūlo tuos butus išsinuomoti.

Dar vienas pavyzdys – viename sklype šį rudenį iškilę net keturi sublokuoti namai, kuriuose – aštuoni butai.

Kitas namas irgi turėtų būti dvibutis, bet jame yra net dvylika butų. Tai dar ne viskas. Gyventojai rodo į odontologijos kliniką, kuri registruota kaip gyvenamasis namas, mat komercinė veikla sodininkų bendrijoje draudžiama.

Šalia, prie pat Geležinio Vilko gatvės, – stiklinis biurų pastatas, kuris taip pat yra sodininkų bendrijos teritorijoje.

„Baisu, kas ten darosi, net abiejų rankų pirštais nesuskaičiuosi, kiek yra pastatų, kurie registruoti kaip gyvenamieji, bet juose vykdoma komercinė veikla“, – stebėjosi renginių ir televizijos laidų vedėjas Arnas Klivečka.

Vokietija sodus saugo

„Pikta, kad gyvename sodininkų bendrijoje, kurioje sklypas kainuoja 80 tūkstančių eurų, o šalia tavęs apgyvendina būrį statybininkų arba stato namą, kuriame bus dešimt butų. Juk kadaise pirkome sklypus, statėme namus ne tam, kad sulauktume tokios kaimynystės“, – piktinosi Anželika Karpovič.

A.Klivečka pridūrė, kad Vokietijoje tokie mieste esantys sodai yra saugomi ir vadinami „Urban Oasis“. Vilniuje – atvirkščiai, siekiama juos kuo greičiau sunaikinti.

„Savivaldybė tik deklaravo, kad prikirps visiems tiems gudruoliams sparnus. Ji pati viską leidžia“, – širdo A.Klivečka.

Jei perimtų – įteisintų

Gyventojai netiki, kad visos šios statybos vyko nežinant sodininkų bendrijos „Šeškinė“ pirmininkui Adolfui Vrubliauskui. Jis yra bendrijos naikinimo iniciatorius.

Jeigu jau statybos, sklypų dalybos vyko palaiminus A.Vrubliauskui, tai kam jam naikinti bendriją? Į šį klausimą A.Klivečka atsakė be užuolankų: „Jei yra padaryta daugybė pažeidimų, jis bijo, kad viskas išaiškės. Bet jeigu teritoriją perima savivaldybė, automatiškai viskas užregistruojama ir įteisinama. Kaltų nėra.“

Šiuo metu sodininkų bendrijos teritorijoje iš tiesų yra neįteisintų statinių.

Sodininkų bendrijoje yra 288 sklypai, tačiau bendrijos narių – vos šešios dešimtys. M.Kiškio žodžiais, triukšmą keliantys gyventojai tiesiog buvo išbraukti iš sąrašo jiems apie tai nepranešus.

Tai paaiškėjo atsitiktinai, kai praėjusiais metais vyko bendrijos narių susirinkimas. A.Vrubliauskas aiškino, jog iš bendrijos pašalinti tie nariai, kurie nemokėjo mokesčių, nors išmestieji tikino, kad mokesčius visada tvarkingai mokėjo.

Beje, sodininkų bendrijoje „Šeškinė“ neseniai iškilo įmonės, nuolat laiminčios savivaldybės skelbiamus konkursus, savininko gyvenamasis namas. Šalia – kito verslininko, susijusio su savivaldybe verslo ryšiais, namas.

Ir jie šeimininkauja, kaip patinka: iškirto medžius bendrojo naudojimo teritorijoje, ketina tvora apsitverti sklypą, kuriame anksčiau buvo nustatytas kelio servitutas.

Nemato jokių perspektyvų

A.Vrubliauskas „Sostinei“ teigė, kad nepatenkinti jo veikla gyventojai niekada sodininkų bendrijos nariais ir nebuvo, mokesčių nemokėjo. Dabar likę nariais tik tie, kurių sklypai žemės ūkio paskirties ir jie bus paimti Šiaurinei gatvei tiesti.

Visą kaltę A.Vrubliauskas vertė savivaldybei: esą tik ji suteikia statybos leidimus, kurie leidžia 4–6 arų sklypuose statyti dvibučius, vėliau virstančius daugiabučiais.

Tuo metu sodininkų bendrijos įstatuose nurodyta, kad visos statybos įmanomos tik pirmininkui pritarus. O iš bendrijos detaliojo plano aiškėja, kad teritorija skirta gyvenamųjų namų statybai. Tad sodų, dėl kurių išsaugojimo kovoja gyventojai, A.Vrubliausko nuomone, jau seniai nebėra.

Sklypai – gardus kąsnis

Būgštavimai, kad visa sodų teritorija bus užstatyta daugiabučiais namais, A.Vrubliauskui taip pat atrodo be pagrindo. Juk tuščių sklypų likę vos vienas kitas.

Tačiau gyventojai parodė apie 60 arų tuščią sklypą, kuris bus gardus kąsnis statytojams. Juo labiau kad jo paskirtį jau ketinama keisti į komercinę.

„Jeigu visa žemė atiteks savivaldybei, čia bus galima statyti kad ir penkiaaukštį pastatą“, – atsiduso A.Klivečka.

Gyventojų nuomone, kad sklypai statyboms šioje vietoje yra paklausūs, liudija ir vis suliepsnojantys senieji sodo nameliai.

Beje, A.Vrubliauskas vadino netiesa, kad jam ir jo šeimos nariams sodininkų bendrijoje priklauso net keturi sklypai. Jis tvirtino, kad turi vieną ir tas – žemės ūkio paskirties.

Meras įžvelgia pokyčių

Nors savivaldybė nieko nepadarė, kad sodininkų bendrija nepavirstų dar vienu tankiai apgyvendintu rajonu, meras R.Šimašius dar prieš kelis mėnesius prisiekinėjo, jog tramdys statytojus, jo žodžiais, mėginančius dramblį prakišti pro adatos skylutę.

„Geri pokyčiai mieste gali vykti tik tada, kai gerų taisyklių sargyboje yra geri žmonės ir jie jaučiasi saugūs. Bet taip būna ne visada.

Susitvarkę su didžiaisiais sukčiavimais ir gudravimais šiemet jau visa jėga galėjome imtis ir smulkesnių. Tai vienbučiams namams skirtuose sklypuose iškilę įvairūs sublokuoti namai ar net daugiabučiai“, – dėstė R.Šimašius.

Jis pripažino, kad daugybę metų savivaldybė leisdavo beveik bet kur ir bet ką, o galiojanti bendrojo plano nuostata, jog reikia atsižvelgti į kontekstą, buvo svarbi tik miesto centre.

Bet dabar, anot mero, jau yra kitaip. Savivaldybė neišduoda tokiems projektams statybos leidimo, todėl kartais bandoma griebtis net grasinimų ir bauginimų prieš paprastus darbuotojus.

R.Šimašius pasakojo istorijas, kaip vienam statytojui užkirto kelią buldozeriu įvažiuoti į vienbučių namų kvartalą ir du kartus atmetė jo prašymus. Paskui tris kartus nepatvirtino to paties statytojo projekto Tarandėje, kur viename sklype turėjo iškilti net šeši namai.

„Tikimės, kad viešumas padės apsaugoti vilniečius nuo popierinių butų įsigijimo“, – paaiškino R.Šimašius.

Rado tik porą pažeidimų

Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sakė, kad sodininkų bendrija nebenaudojama tam tikslui, kuriam buvo įsteigta: niekas joje nebeaugina bulvių ar pomidorų.

Jis pasitelkė tyrimus, kurie liudija, kad sodininkų bendrijoje „Šeškinė“ daugiau kaip 70 procentų namų yra gyvenamieji. Tai – daugiau nei kitose urbanizuotose sodininkų bendrijose.

Sodininkų bendrijų virsmas gyvenamosiomis teritorijomis jam atrodo normalus. Tačiau tokių gyvenviečių gyventojai neturėtų tikėtis, kad teritorijas perėmus savivaldybei iš karto visos gatvės bus išasfaltuotos ir apšviestos.

Savivaldybės atsiųstame komentare teigiama, kad pagal galiojantį savivaldybės teritorijos bendrąjį planą Šeškinės sodai patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas, kuriose turėtų dominuoti mažaaukštė vienbutė, daugiabutė gyvenamoji statyba kartu su jai reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra.

Valdininkai prisiminė tik du atvejus, kai sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijoje nederino projektų.

2018-aisiais atmetė Šeškinės Sodų 1-osios gatvės daugiabučio gyvenamojo namo projektą, o šiemet – Šeškinės Sodų gatvės administracinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis techninį projektą, bet šiam objektui VTPSI vis dėlto suteikė statybos leidimą.

Žemę teks perleisti Šiaurinei gatvei

Mažiau pasisekė tiems Šeškinės sodų sklypų savininkams, kurių žemė patenka į būsimos Šiaurinės gatvės ribas.

2003 metais buvo patvirtintas sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos detalusis planas, kurio tikslas – pakeisti žemės ūkio paskirtį į gyvenamąjį žemės naudojimo būdą.

Toje vietoje, kur numatyta Šiaurinė gatvė nuo Vakarinio aplinkkelio iki Žirmūnų gatvės (įskaitant Žvalgų gatvę), nauja statyba negalima.

Parengus Šiaurinės gatvės techninį projektą čia esantys sklypai bus paimami visuomenės poreikiams ir išperkami pagal galiojančią rinkos vertę.

Statybos inspekcija šventė pergalę

Nors kritikos strėlės dėl neveiklumo laidomos ne tik į savivaldybę, bet ir į VTPSI, negalima sakyti, jog pastaroji institucija nieko nepadarė, kad užkirstų kelią tokioms apgavystėms.

Neseniai Vilniaus apygardos teismas patenkino VTPSI apeliacinį skundą ir panaikino dvibučio gyvenamojo namo Rūko gatvėje statybos užbaigimo deklaraciją. Aplinkos ministerija tai laiko reikšmingu žingsniu stabdant statomų vieno ar dviejų butų namų virsmą daugiabučiais.

Teismas pripažino, kad statybą leidžiančiame dokumente, statinio projekte ir deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyta pastato paskirtis – dvibutis gyvenamasis namas – neatitinka faktiškai pastatyto pastato paskirties. Dvibutis namas skirtas gyventi dviem šeimoms.

Pastate Rūko gatvėje suformuota 12 atskirų patalpų, kurios susijusios tik bendrojo naudojimo objektais, – tai būdinga daugiabučiam gyvenamajam namui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.