– Finansų priemonė „Alternatyva“ buvo pristatyta prieš pusmetį. Kodėl prireikė atlikti pakeitimus?
– INVEGA kaip nacionalinė plėtros įstaiga siekia skatinti Lietuvos verslo augimą ir konkurencingumą, todėl mes nuolat stebime situaciją finansavimo rinkoje, identifikuojame verslo poreikius ir ieškome būdų, kaip juos galime patenkinti. Šiuo atveju pastebėjome, kad ne bankinio sektoriaus finansų veiklą vykdančių įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų teikiamos paslaugos vien tik jų pačių pritraukiamomis lėšomis yra pakankamai brangios.
Siekdami, kad finansavimas pasiektų kuo platesnį smulkiojo ir vidutinio dydžio įmonių ratą, į šią rinką įliejome taip vadinamųjų pigių pinigų. Tai reiškia, kad valstybė alternatyviems finansuotojams paskolina vos už 1 procentą ir taip suteikia jiems galimybę irgi skolinti pigiai. INVEGA su reikalavimus atitinkančiais finansų tarpininkais pasirašo bendradarbiavimo sutartis, kuriomis apriboja metinę palūkanų normą iki 7 procentų. Be to, šios priemonės dalyje, teikiamoje su valstybės pagalba, yra padidinta finansavimo iš priemonės lėšų suma nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. Eurų, pakeista didžiausia finansuojamos paskolos dalis iš 90 į 100 procentų ir prailginta ilgiausia finansavimo trukmė nuo 24 iki 60 mėnesių.
– Kodėl šios finansinės priemonės įgyvendinimui buvo pasitelktos ne bankinio sektoriaus įmonės?
– Mes dažnai girdime, kad verslui, ypač smulkiajam ar pradedančiajam, yra sunku gauti finansavimą iš tradicinių finansuotojų. Todėl INVEGA siekia paskatinti konkurenciją finansavimo sektoriuje, sudaryti įmonėms galimybes dėl finansavimo kreiptis ne tik į bankus, kurie „nesižavi“ įmonių, ypač smulkių, kreditavimu, bet ir į alternatyvų finansavimo sektorių – rizikos ir privataus kapitalo fondus, sutelktinio finansavimo platformas, faktoringo teikėjus ar alternatyvius skolintojus. Alternatyvaus finansavimo sektorius po truputį auga ir skolina įmonėms reikalingas lėšas. Tiesa, finansavimo kaina yra pakankamai aukšta, todėl ir yra siekis tą finansavimą atpiginti.
Taip pat siekiame į finansavimo procesą įtraukti kuo didesnį alternatyvių skolintojų skaičių, kad padidintume skolinimosi prieinamumą. Šiuo metu jau esame pasirašę sutartis su šešiais finansuotojais. Smulkusis ir vidutinis verslas jau gali kreiptis į „Noviti“, „BnP Finance“, „Faktoro“ , „SME Finance“, „I asset management“ ir „Factris LT1“ dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyvą“.
– Iš viso, kodėl valstybė, šiuo atveju INVEGA jai atstovaudama, dalyvauja finansavimo rinkoje, konstruoja tam tikras finansines priemones verslui netgi ne krizės sąlygomis? Ar pati rinka negeba pasiūlyti tokių produktų?
– Prieš kuriant naujas finansines priemones, pirmiausiai atliekamas verslo finansavimo rinkos išankstinio vertinimo tyrimas. Jo tikslas – nustatyti spragas finansavimo rinkoje, tai yra, kur ir kodėl verslui kyla sunkumų gauti išorinį finansavimą. Valstybės lėšos yra ribotos, todėl INVEGOS tikslas – kurti finansines priemones, kuriose cirkuliuotų „atsinaujinančios“ lėšos, t. y. paskolinus ar investavus valstybės lėšas, dalis jų sugrįžta ir gali būti dar kartą panaudojamos tiems patiems tikslams, tokiu būdu naudojant tas pačias lėšas finansavimą galima suteikti didesniam verslo subjektų skaičiui.
INVEGA, kurdama finansines priemones, dalyvauja finansavimo rinkos plėtroje. Mes nekonkuruojame su bankais ar kitomis finansų įstaigomis, o papildome finansavimo rinką ten, kur rinkos dalyviams per daug rizikinga, pavyzdžiui, finansuoti jauną verslą. „Alternatyvos“ atveju, įtraukus alternatyvius finansuotojus į verslo finansavimo schemas, pati alternatyvaus finansavimo rinka ūgtelėjo ir sustiprėjo.
– O ką jūs patartumėte verslams, kuriems alternatyvūs finansuotojai neskolina ir kurie negali pasinaudoti valstybės pagalba gaunant „Alternatyvos“ paskolą?
– Siūlau atidžiai pasidomėti, ką siūlo rinka ir kokia valstybės pagalba teikiama. Gali būti, kad šiame jūsų verslo etape vieni finansuotojai jūsų verslą įvertins kaip labai rizikingą ir nesutiks finansuoti, o kiti – įžvelgs potencialą, ir su valstybės pagalba sutiks prisiimti didesnę riziką vardan ateities perspektyvos bei suteiks jums būtiną finansavimą.
Pati INVEGA siūlo keturių krypčių finansavimo sprendimus – tai paskolos, garantijos, kompensacijų priemonės bei rizikos ir privataus kapitalo investicijos.
Pavyzdžiui, nuo 2016 m. pabaigos INVEGA per kredito unijas teikia lengvatines paskolas verslams iki 1-erių metų pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020 m., finansuojamas iš Europos socialinio fondo“. Be to, kartu su šia paskola galima pasinaudoti priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją, taip pat gauti paskolos garantiją, atstojančią kredituotojų prašomą užstatą.
Be „Alternatyvos“ paskolų, valstybės lėšos cirkuliuoja ir paskolose „Avietė“, kurios teikiamos per sutelktinio finansavimo platformas, lengvatinėse paskolose iš „Atviro kreditų fondo 2“, o priemonėje „Pasidalytos rizikos paskolos“ yra naudojamos ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių ir investicijų fondų lėšos.
Verslai, turintys išskirtines inovatyvias idėjas, gali būti įdomūs rizikos ir privataus kapitalo investuotojams. INVEGA yra įsteigusi 10 į skirtingas verslo stadijas investuojančius rizikos kapitalo fondų. Rizikos kapitalo fonduose cirkuliuoja 145 mln. eurų ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų. Kartu su privačiais investuotojais į fondus pritraukta daugiau kaip 800 mln. eurų lėšų.
