Kaip savo feisbuko paskyroje rašė A.Armonaitė, internetinė prekyba, kai prekės pristatomos į namus ar atiduodamos atsiėmimo punktuose, nėra apribota. Tai esą yra Vyriausybės nutarimo nuostata.
„Tai reiškia, kad atsiėmimo punktai gali būti labai paprasti – jie gali būti šalia bet kurios parduotuvės, nesvarbu, ar ji didelė, ar maža. Svarbiausia yra užtikrinti bekontaktį prekių atsiėmimą.
Žmonės gali užsisakyti prekes ir internetu, ir telefonu, ir per socialinius tinklus. Jeigu jums pavyksta užtikrinti bekontaktę prekybą ir tai, kad žmonės nesibūriuotų, – jūs galite veikti“, – dėstė A.Armonaitė.
Ji taip pat pakvietė ketvirtadienį prekybininkų atstovus pasitarti, kaip užtikrinti tinkamą karantino apribojimų vykdymą.
„Tiek išklausysime smulkiuosius, tiek pasitarsime su didžiaisiais, kad šie netaptų masinio susibūrimo vietomis. Suprantama, kad apribojus prekybą žmonėms kyla pagunda kalėdinių dovanų ar nebūtinų pirkinių ieškoti didžiosiose maisto prekių parduotuvėse. Lygiai taip pat prekybos tinklai, kurie prekiauja ne maisto prekėmis, bet turi ir maisto skyrius, turėtų laikytis Vyriausybės nutarimo – gali veikti tik maisto skyriai“, – aiškino A.Armonaitė.
Ji teigė norinti pakviesti prekybininkus prisidėti užtikrinant mažesnį žmonių mobilumą ir mažesnius kontaktus, kad nereikėtų dar labiau griežtinti karantino.
„Tačiau taip pat neturime tikslo suparalyžiuoti šalies ekonomikos, dėl to visa ne maisto prekyba internetu, telefonu ar kitomis nuotolinėmis bekontaktėmis priemonėmis šalyje yra leidžiama“, – feisbuke rašė A.Armonaitė.
Primename, jog nors nuo trečiadienio Lietuva pradėjo gyventi dar griežtesnėmis sąlygomis ir savo veiklą jau turėjo sustabdyti tūkstančiai smulkiųjų ir vidutinių verslų, kai kurie didieji prekybos tinklai, prekiaujantys ūkio prekėmis, turi veikiančius maisto prekių skyrius ir tęsia darbą.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, maisto prekių prekyba visa yra neribojama ir smulkūs verslininkai, prekiaujantys maistu, gali ir toliau prekiauti.
„Jei kažkas iš tų didelių prekybininkų bando apeiti apribojimus atsidarę traškučių skyrių, akivaizdu, kad nėra tai, koks buvo nutarimo tikslas. Jei tikrai toks elgesys tikrai yra, kalbėsimės su prekybos įmonių asociacija, kad ši praktika būtų nedelsiant nutraukta, o jei nebus nutraukta, bus pakeistas nutarimas“, – atsakė I.Šimonytė.
Savo ruožtu smulkieji verslininkai sako patiriantys diskriminaciją. Nauji Vyriausybės reikalavimai palies apie 40 tūkst. ne maisto produktais prekiaujančių smulkiųjų verslininkų.
Smulkiojo ir vidutinio verslo pirmininkė Dalia Matukienė teigia, kad priimti valdžios ribojimai yra palankesni didesniam verslui ir dėl to žada kreiptis į Konkurencijos tarybą.
Anot jos, per šį karantino laikotarpį nebuvo jokių pranešimų viešojoje erdvėje, jog koks nors smulkusis verslas būtų sukėlęs bent vieną užsikrėtimų koronavirusu protrūkį.
Konkurencijos tarybos narė Medeina Augustinavičienė sako, kad priimant įvairius ribojimus reikėtų kuo labiau atsižvelgti į jų proporcingumą. „Šiuo metu uždėti tam tikri apribojimai didžiausią poveikį gali turėti vėliau – kai jų jau nebus. Nuogąstaujame, kad kai kurios įmonės gali įgyti tam tikrą rinkos dalį, dėl ko vėliau kentėtų visi vartotojai“, – pasakoja konkurencijos tarybos narė M.Augustinavičienė.
