I. Šimonytė apie biudžeto deficitą: poreikius susiskaičiuoti turime labai taikliai

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad nors skolinimosi politika šiuo metu yra palanki, Europos Sąjunga kažkada grįš prie įprasto reguliavimo, todėl reikės daryti deficito mažinimo žingsnius.

I.Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
I.Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.<br>V.Balkūno nuotr.
Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.<br>V.Balkūno nuotr.
Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 17, 2020, 9:59 AM

„Tuo metu, kai Europos Centrinio Banko politika yra palanki ir skolinimasis valstybėms nekainuoja brangiai, kartais gali atrodyti, kad čia ribų beveik nėra. Bet reikia nepamiršti, kad Stabilumo ir augimo paktas yra išjungtas laikinai.

Kažkada Europos Sąjunga grįš į savo įprastas reguliavimo vėžes, kas reiškia, kad viešųjų finansų deficitas turės būti mažesnis negu 3 proc. nuo BVP, o skola turėtų būti mažesnė negu 60 proc. nuo BVP“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Akivaizdu, kad mes turime tuos poreikius labai taikliai susiskaičiuoti tam, kad paskui mums žingsnius į deficito mažėjimą padaryti nereikštų kažkokio labai skausmingo išlaidų karpymo ar mokesčių didinimo“, – teigė premjerė.

I.Šimonytė nurodė, kad dalį kitų metų biudžeto deficito sudaro išlaidos pandemijos valdymui, todėl jei situacija bus suvaldyta, tai reikš, jog tai yra vienkartinės išlaidos, kurios nepersikels į kitus metus.

„O toliau ekonomikos augimas turės savo įtakos, ir jeigu ekonomika grįžta į augimo kelią ir vakcinavimas stabilizuoja situaciją taip pat ir globaliu mastu, tuomet nuo 7 proc. grįžti prie 3 proc. tikrai bus lengviau nei nuo 10 proc. ar 11 proc.“, – teigė I.Šimonytė.

Patobulintame projekte, kuriam Vyriausybė pritarė trečiadienį, išlaidos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 15,825 mlrd. eurų, pajamos – 11,252 mlrd. eurų.

Išlaidos pajamas viršija 4,573 mlrd. eurų. Iš viso valstybės biudžeto pajamos, palyginti su ankstesniu valstybės biudžeto projekto variantu, mažėja 132,8 mln. eurų.

Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. p. BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. p. BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.