Šiauliuose dirbti pradėjęs ir vadovauti atliekų tvarkymo sektoriui ėmęs Ž. Šilgalis pastebėjo keistą tendenciją

Prieš tris mėnesius Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) vadovauti pradėjęs ir tvarką atliekų surinkimo sektoriuje įvesti pažadėjęs Žilvinas Šilgalis netuščiažodžiavo.

Ž.Šilgalis.<br>T.Bauro nuotr.
Ž.Šilgalis.<br>T.Bauro nuotr.
Ž.Šilgalis.<br>T.Bauro nuotr.
Ž.Šilgalis.<br>T.Bauro nuotr.
Būdamas ŠRATC direktoriumi Ž.Šilgalis sakė sieksiąs įrodyti, kad ir šiame sektoriuje galima tvarkytis taip, kad visi procesai vyktų skaidriai ir būtų mokama tik už tai, kas tikrai daroma ir reikalinga.<br> ŠRATC nuotr.
Būdamas ŠRATC direktoriumi Ž.Šilgalis sakė sieksiąs įrodyti, kad ir šiame sektoriuje galima tvarkytis taip, kad visi procesai vyktų skaidriai ir būtų mokama tik už tai, kas tikrai daroma ir reikalinga.<br> ŠRATC nuotr.
 Būdamas ŠRATC direktoriumi Ž.Šilgalis sakė sieksiąs įrodyti, kad ir šiame sektoriuje galima tvarkytis taip, kad visi procesai vyktų skaidriai ir būtų mokama tik už tai, kas tikrai daroma ir reikalinga.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Būdamas ŠRATC direktoriumi Ž.Šilgalis sakė sieksiąs įrodyti, kad ir šiame sektoriuje galima tvarkytis taip, kad visi procesai vyktų skaidriai ir būtų mokama tik už tai, kas tikrai daroma ir reikalinga.<br>M.Patašiaus nuotr.
 ŠRATC vadovauti Ž.Šilgalis pradėjo rugsėjo 1 dieną prieš tai laimėjęs konkursą direktoriaus pareigoms užimti.<br> ŠRATC nuotr.
 ŠRATC vadovauti Ž.Šilgalis pradėjo rugsėjo 1 dieną prieš tai laimėjęs konkursą direktoriaus pareigoms užimti.<br> ŠRATC nuotr.
 Būdamas ŠRATC direktoriumi Ž.Šilgalis sakė sieksiąs įrodyti, kad ir šiame sektoriuje galima tvarkytis taip, kad visi procesai vyktų skaidriai ir būtų mokama tik už tai, kas tikrai daroma ir reikalinga.<br> ŠRATC nuotr.
 Būdamas ŠRATC direktoriumi Ž.Šilgalis sakė sieksiąs įrodyti, kad ir šiame sektoriuje galima tvarkytis taip, kad visi procesai vyktų skaidriai ir būtų mokama tik už tai, kas tikrai daroma ir reikalinga.<br> ŠRATC nuotr.
 Būdamas ŠRATC direktoriumi Ž.Šilgalis sakė sieksiąs įrodyti, kad ir šiame sektoriuje galima tvarkytis taip, kad visi procesai vyktų skaidriai ir būtų mokama tik už tai, kas tikrai daroma ir reikalinga.<br> ŠRATC nuotr.
 Būdamas ŠRATC direktoriumi Ž.Šilgalis sakė sieksiąs įrodyti, kad ir šiame sektoriuje galima tvarkytis taip, kad visi procesai vyktų skaidriai ir būtų mokama tik už tai, kas tikrai daroma ir reikalinga.<br> ŠRATC nuotr.
 Į ŠRATC direktoriaus akiratį pastaruoju metu pateko ir vienas šios atliekų tvarkymo grandies objektas – Mechaninio – biologinių atliekų rūšiavimo gamykla (MBA).<br> ŠRATC nuotr.
 Į ŠRATC direktoriaus akiratį pastaruoju metu pateko ir vienas šios atliekų tvarkymo grandies objektas – Mechaninio – biologinių atliekų rūšiavimo gamykla (MBA).<br> ŠRATC nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Dec 21, 2020, 10:58 AM, atnaujinta Dec 21, 2020, 11:04 AM

Sėdęs į ŠRATC direktoriaus kėdę Ž.Šilgalis sugriežtino paslaugas vykdančių įmonių kontrolę, o nustačius pažeidimus joms skiria baudas ar įtariant sukčiavimu kelia bylas.

Per tris mėnesius vien Šiauliuose atliekas surenkančiai UAB „Ecoservice projektai“ buvo skirtos keturios baudos, kurių bendra suma siekia 4 tūkstančius eurų.

Baudų už tokią pinigų sumą ankstesnis ŠRATC vadovas atliekų surinkėjams ir vežėjams buvo skyręs per trejus savo vadovavimo metus.

Darbuotojams suteikė pasitikėjimo kreditą

ŠRATC vadovauti Ž.Šilgalis pradėjo rugsėjo 1 dieną prieš tai laimėjęs konkursą direktoriaus pareigoms užimti.

Iš Vilniaus į Šiaulius dirbti atvykęs Ž.Šilgalis sakė, kad atliekų sektorius jį kaip politiką domino ir anksčiau.

„Kad atliekų sektoriuje yra taisytinų dalykų, pastebėjau jau būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto nariu. Tapęs ŠRATC direktoriumi supratau, kad tų problemų šiame sektoriuje yra kur kas daugiau, nei buvo galima manyti. Ir tas problemas reikia spręsti, nes delsimas tai daryti reikštų susitaikymą su paslaugų kainų augimu“, – sakė Ž.Šilgalis.

Darbą pradėjęs ŠRATC direktorius pirmiausia susitiko su centro darbuotojais.

„Pasakiau darbuotojams, kad visi jie dirba sudėtingą darbą ir aš tai vertinu. Taip pat pasakiau, kad suteikiu jiems pasitikėjimo kreditą, tačiau perspėjau, kad su nesąžiningumo ar verslo interesų protegavimo apraiškomis nesitaikstysiu. Dauguma darbuotojų pateisino lūkesčius, o su kai kuriais teko atsisveikinti“, – savo vadovavimo ŠRATC pradžią prisiminė Ž.Šilgalis.

Perspėjo atliekų surinkėjus ir vežėjus

Kitas naujojo direktoriaus žingsnis buvo pokalbis su Šiaulių miestui paslaugas teikiančiais atliekų surinkėjais ir vežėjais.

„Atliekų vežėjams buvo pasakyta, kad jokie sutartinių įsipareigojimų pažeidimai ar juo labiau nesąžininga veikla nebus toleruojama. Yra sutartis ir jos privalu laikytis. Perspėjau, kad nebūtų jokių prirašinėjimų ar neleistinų duomenų korekcijų. Šiukšlių išvežimo grafikai ir atliekų konteinerių pakėlimų kiekiai yra nustatyti sutartyse“, – sakė Ž.Šilgalis.

Nustačius pažeidimus šiukšlių vežėjams buvo skirtos baudos. Trys baudos po 1 tūkstantį eurų Šiaulių mieste atliekų išvežimo paslaugas teikiančiai UAB „Ecoservice projektai“ buvo skirtos už tai, kai ši įmonė aptarnavo konteinerių daugiau, nei yra numatyta sutartyje. Jei mes nebūtume to nustatę, atitinkamai būtų išrašytos ir didesnės sąskaitos.

Dar viena 1 tūkstančio eurų bauda buvo skirta už neteisėtai pakeistus duomenis „Asmilis“ apskaitos sistemoje vengiant baudų už sutarties pažeidimus.

Nuo liepos 1 dienos Šiauliuose pasikeitus atliekų tvarkymo taisyklėms buvo nustatyta, kad mišrios komunalinės atliekos iš juridinių asmenų ir garažų bendrijų naudojamų individualių konteinerių bus vežamos du kartus per mėnesį.

Toks sprendimas buvo priimtas norint paskatinti juridinius asmenis šiukšles rūšiuoti, nes juridinių asmenų mišrių komunalinių atliekų konteineriuose didelę dalį atliekų sudarydavo pakuočių atliekos.

Patikrinę vežėjų darbą ŠRATC specialistai nustatė, kad vežėjai šio reikalavimo nesilaikė: liepos mėnesį daugiau kaip du kartus buvo pakelti 258 konteineriai, rugpjūčio mėnesį – 22, rugsėjį – 39, o spalį – 8. Atlygį už paslaugas vežėjas gauna pagal užfiksuotą konteinerių pakėlimą, tačiau ŠRATC specialistai pastebėjo, kad kas antrą savaitę išvežant atliekas, kartais net nėra galimybės to to padaryti dažniau.

Nuo pažeidimų bandys atgrasyti baudomis

„Baudos buvo skirtos ir už nesavalaikį pilnų šiukšlių konteinerių išvežimą. Yra grafikai yra tvarka. Ir duomenys turi sutapti. Vežėjai turi veikti sutarties rėmuose ir ištaisyti trūkumus.

Mes tikrai nesiruošiame toleruoti sutartinių pažeidimų, nežadame sudaryti galimybių atliekų tvarkymo grandinėje veikiančioms verslo įmonėms papildomai pelnytis regiono gyventojų sąskaita.

Todėl ir skyrėme baudas, kurios įmones turėtų atgrasyti nuo sutarčių pažeidinėjimo“, – sakė Ž.Šilgalis.

Dalį iš jai paskirtų baudų UAB „Ecoservice projektai“ jau sumokėjo.

Neigti pažeidimą būtų beprasmiška

UAB „Ecoservice projektai“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė sakė, kad į nemalonią situaciją bendrovė pateko liepos 1 dieną pasikeitus Šiaulių miesto atliekų tvarkymo taisyklėms, kurios reglamentavo, kad juridiniams asmenims atliekos turi būti išvežamos tik du kartus per mėnesį.

„Mūsų logistikos sistema veikia reguliariai. Šiukšlių vežime negalima daryti didelių pertraukų. Mes iki tol šiukšles juridiniams asmenims išveždavome kas dvi savaites.

Atsitiko taip, kad kai kurioms įmonėms atliekos buvo išvežtos tris kartus, bet juk būna, kad per mėnesį pasitaiko ir penki antradieniai. Todėl išvežant šiukšles kas dvi savaites ir gavosi tie trys kartai per mėnesį.

Tai buvo palaikyta pažeidimu. Neigti tokį pažeidimą būtų beprasmiška. Mes už tai pinigų neprašome, įmonės dėl to nenukentėjo, ŠRATC – taip pat, bet formaliai pagal sutartį mes padarėme pažeidimą. Kitaip tariant – norėjome, kaip geriau, o gavosi taip, kaip gavosi.

Lapkričio mėnesį vėl pastebėjome, kad aštuoni konteineriai netyčia buvo pakelti trečią kartą. Aš asmeniškai nebūčiau linkusi tokius pažeidimus vertinti kaip piktybiškus.

Dabar mūsų aptarnaujamos įmonės patirs nepatogumų – laukti šiukšlių išvežimo jiems kartais teks savaitę ilgiau“, – sakė D.Skrupkelienė.

Sulaukė Šiaulių valdžios palaikymo

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis sakė šioje situacijoje palaikąs ŠRATC pusę.

„Tai, kad naujasis ŠRATS vadovas imasi iniciatyvos, kelia klausimus ir aiškinasi situaciją, mus džiugina.

Kaip ir priklauso geram vadovui, Ž.Šilgalis stengiasi užtikrinti sutarčių laikymąsi.

Jei jis nustatė pažeidimą ir pritaikė baudą, tai reiškia – suformavo poziciją, kaip turi būti vykdoma sutartis.

Jei baudą gavusi įmonė tuo yra nepatenkinta, ją gali ginčyti teisme“, – sakė A.Bartulis.

Atkreipė dėmesį į keistą tendenciją

Skaidrumo atliekų tvarkymo sektoriuje siekti pažadėjęs Ž.Šilgalis sakė pastebėjęs keistą tendenciją.

„Pastaruoju metu Šiauliuose gerokai, net apie 38 procentais padaugėjo ir iš fizinių asmenų surenkamas komunalinių atliekų kiekis. Kaip nebūtų keista jis padidėjo tik Šiauliuose.

Tuo tarpu kituose rajonuose jis išliko toks pat. Jau aiškinamės ir šią situaciją.

Kalbėsimės ir su vežėjais, ir su Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kaip geriau ir efektyviau vykdyti sutartyse numatytus įsipareigojimus, laikytis grafikų, atliekų tvarkymo taisyklių.

Jei situacija negerės, gali tekti kalbėti ir apie sutarties nutraukimą bei to pasekmėje netinkamai paslaugas teikiančios įmonės įtraukimą į atliekų vežėjų konkursuose nepageidaujamų dalyvių sąrašą.

Mūsų tikslas – kad sąlygos, kurios nustatytos sutartyse, nebūtų pažeidinėjamos ir kad atliekų tvarkymo paslaugomis šiauliečiai liktų patenkinti.

Žinoma, gyventojams taip pat reikėtų laikytis tvarkos ir nešiukšlinti savo aplinkos netinkamai rūšiuojant ar šalia konteinerių atsikratant stambiagabaritėmis atliekomis, nes dėl netvarkos prie konteinerių ne visada kalti atliekų vežėjai“, – sakė ŠRATC direktorius.

Kilo pagrįstų įtarimų dėl gamyklos veiklos

Ž.Šilgalis apgailestavo, kad šiuo metu įvairios atliekų tvarkymo grandys, kuriose galima uždirbti – išrūšiuotų atliekų ir pakuočių tvarkymas, antrinių žaliavų pardavimas, regioninių Mechaninių – biologinių atliekų rūšiavimo įrenginių eksploatavimas, atliekų surinkimas-išvežimas, dujų išgavimas sąvartynuose – atiduotos verslui. Dėl to auga mokesčiai gyventojams, nes pelnas patenka į verslininkų kišenę, o nėra panaudojamas paslaugų kainų mažinimui.

Į ŠRATC direktoriaus akiratį pastaruoju metu pateko ir vienas šios atliekų tvarkymo grandies objektas – Mechaninio – biologinių atliekų rūšiavimo gamykla (MBA).

„Ši už europines lėšas pastatytas gamykla yra administruojama privačios įmonės. Susipažinus su situacija kilo pagrįstų įtarimų, kad MBA gamykloje paslaugos nėra teikiamos tokia apimtimi, kokia yra fiksuojama paslaugų suteikimo aktuose ir dėl to galimai padaryta didelė žala ŠRATC.

Per tarnybinį tyrimą nustatėme mūsų įtarimus patvirtinančius faktus ir jau pateikėme prašymą teisėsaugai pradėti ikiteisminį tyrimą. Vienas iš ŠRATC darbuotojų atleistas iš pareigų už šiurkštų tarnybinį pažeidimą“, – sakė Ž.Šilgalis.

Atliekų tvarkymo grandinę reikia optimizuoti

Pasak ŠRATC direktoriaus, jo siekis – įrodyti kad ir šiame sektoriuje galima tvarkytis taip, kad visi procesai vyktų skaidriai ir būtų mokama tik už tai, kas tikrai daroma ir reikalinga.

„Šiukšlių išvežimo kaina vartotojams turi bent jau stabilizuotis. Štai pvz pernai Vilniuje mokestis už atliekų sutvarkymą gyventojams pakilo net 38 procentais, šiemet – dar 5 procentais. Per dvejus metus atliekų tonos sutvarkymo kaina vilniečiams pakilo nuo 116 iki beveik 168 eurų už toną. Tai yra – 43 procentais.

Įdomu, kieno sąskaita ta paslaugų kaina taip stipriai ūgtelėjo? Mano nuomone, pirmiausia dėl negebėjimo ar noro trūkumo racionaliau tvarkytis, perteklinės įstaigos VASA didžiulių sąnaudų bei galimybių sudarymo atliekų vežėjams neskaidraus konkurso pasekmėje pasididinti kainas net 2,5 karto.

Nenorėčiau, kad man vadovaujant ŠRATC atliekų tvarkymas brangtų Šiaulių regiono gyventojams.

Žinoma, jis gali kažkiek brangti dėl griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų, taip vadinamo sąvartyno mokesčio didėjimo, atskiro maisto ir virtuvės atliekų surinkimo pagal ES direktyvos reikalavimus, atliekų deginimo kainų didinimo ir brangs, jei nieko nedarysime.

Tačiau nemažai sąnaudų būtų galima amortizuoti tikslingai investuojant ES struktūrinių fondų lėšas į naujas ir efektyvias atliekų tvarkymo, perdirbimo technologijas, optimizavus atliekų tvarkymo sistemos grandinę ir nesudarant galimybių verslo įmonėms nesąžiningai pelnytis gyventojų sąskaita“ – sakė Ž.Šilgalis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.