„Aš manau, kad vakcinos sėkmė arba nesėkmė yra esminis indikatorius, nuo kurio priklausys kitų metų Lietuvos ekonomikos dinamika. Ji gali būti arba teigiama, arba neigiama. Jeigu vakcinavimas pasiseks ir bus padarytas pagal Europos Komisiją (EK) planą, tai gali turėti esminės įtakos tam, kad antrą pusmetį ekonomikos augimas paspartės“, – Eltai sakė A.Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, Europos centrinio banko duomenys rodo, kad euro zonoje tiek įmonės, tiek gyventojai yra sukaupę rekordiškai didelę pinigų sumą bankų sąskaitose.
„Kadangi neapibrėžtumas yra labai didelis, yra karantino priemonės, tai tiek įmonės, tiek vartotojai euro zonoje taupo ir nėra linkę investuoti ir išlaidauti vartojimui, bet tai bus esminis pokytis, kurį gali pakeisti vakcinavimas.
Jeigu iki kitų metų pirmo pusmečio bus pasiektas tikrai didelis progresas, tai pagerins euro zonos įmonių ir vartotojų nuotaiką, padidės įmonių ir gyventojų optimizmas, atitinkamai ir vartotojai pradės leisti pinigus, o įmonės pradės investuoti ir kurti darbo vietas“, – sakė A.Izgorodinas.
Ekonomistas akcentavo, kad tai labai svarbu ir Lietuvai, kuri yra priklausoma nuo eksporto.
„Tas labai svarbu ir Lietuvai, nes mūsų ekonomika stovi ant eksporto, o 80 proc., gal net daugiau eksporto eina į Europos Sąjungos valstybes“, – sakė A. Izgorodinas.
Jo teigimu, Lietuvoje gyventojų indėliai bankuose taip pat siekia rekordines sumas, spalį metinis gyventojų indėlių augimas siekė 14 proc.
„Jeigu Lietuvoje pamatysime, kad vakcinavimo procesas juda sklandžiai ir iki vasaros bus pasiektas progresas, tai atitinkamai reiškia, kad ir pas mus gyventojai, kurie šiuo metu turi rekordiškai daug pinigų, pradės tuos pinigus gausiai leisti ir vartoti.
Lygiai tas pats yra ir su įmonėmis. Lietuvos banko duomenys rodo, kad įmonių likučiai bankuose siekia šiuo metu apie 9 mlrd. eurų. Įmonės, kurios šiuo metu taupo pinigus ir neinvestuoja į plėtrą, pradės investuoti į plėtrą, kurti naujas darbo vietas“, – sakė ekonomistas.
A.Izgorodinas akcentavo, kad kuo geriau bus įvykdytas vakcinavimas, tuo greičiau bus galima panaikinti karantino ribojimus, o nuo to taip pat tiesiogiai priklauso ekonomikos atsigavimas.
„Aš manau, kad kitais metais pirmas pusmetis bus sudėtingas ir nereikia kurti didelių iliuzijų, kad mūsų ekonomika pradės labai stipriai augti, bet nuo trečio ketvirčio, nuo vasaros mūsų ekonomika tikrai gali labai stipriai išjudėti į viršų ir dėl eksporto komponento, ir dėl vidaus aspektų, kai žmonės pradės aktyviau leisti pinigus“, – nurodė ekonomistas.
Pirmadienio vakarą EK pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad EK patvirtino „Biontech“ ir „Pfizer“ vakciną nuo koronaviruso. Tai reiškia, kad žmonių vakcinacija nuo COVID–19 dabar galės būti pradėta ir ES šalyse. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad skiepijimas nuo COVID–19 Lietuvoje turi būti pradedamas gruodžio 27-ąją.
Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija, pirmiausiai skiepijami bus sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai. Antruoju etapu vakcinos bus skiriamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų darbuotojams ir pacientams. Šios grupės turėtų būti paskiepytos per pirmąjį metų ketvirtį. Vėliau, paskiepijus prioritetines grupes, vakcinuotis bus kviečiama visuomenė.
