Biudžeto deficitas – niekis
Bendrovės „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, esminis buvusios ir naujos Vyriausybių biudžetų skirtumas – tai biudžeto deficitas. Dabar jis didesnis ir, pasak ekonomisto, tai normalu, nes šiuo metu yra antras karantinas, o nuo kitų metų pradžios Lietuvos ekonomikai pačiai iš karto atsigauti nepavyks.
Jo teigimu, biudžeto deficito dydis jokios grėsmės Lietuvos ekonomikai nekelia. Lietuva yra eurozonos narė, gali skolintis ir tai nėra blogai, šiuo metu – tai netgi būtina.
„Jei pažiūrėtume naujausius Eurostato duomenis, už kiek Lietuva ir kitos Baltijos šalys skolinasi rinkose, tai tos palūkanos yra praktiškai nulinės. Tarkime, šiuo metu dešimčiai metų Lietuvos Vyriausybė gali pasiskolinti už 0,16 proc. Realiai, mes skolinamės rinkose visiškai nemokamai.
Ir reikia skolintis, kad greičiau gaivintume ekonomiką, kad padėtume ir įmonėms, ir darbuotojams, kurie šiuo metu kenčia ir tam, kad karantino priemonių šokas būtų kuo mažesnis“, – aiškina A.Izgorodinas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pritaria ekonomistui ir sako, kad biudžeto deficitas nėra didelė beda.
„Minus 7 proc. biudžeto deficitas, iš tikrųjų, yra niekis, tai tikrai lengvai pasivejami dalykai. Valstybė eina ir skolinasi, padeda verslui. Kuo greičiau mes nugrimzsime per šį mėnesį arba du, tuo greičiau mes iškilsime“, – kalba V.Janulevičius.
Kritika didesnei minimaliai algai
A.Izgorodinas minimalios algos didinimą palaiko, tačiau pripažįsta, kad dabar tam netinkamas metas.
„Šioje vietoje buvo labai stipriai paskubėta. Turint omenyje, kad mūsų BVP per visus 2020 m. praktiškai traukėsi, jis trauksis ir ketvirtą ketvirtį. Nuosmūkis bus ir kitų metų pirmą ketvirtį.
Įmonės mokės didesnę minimalią algą, bet turime suprasti, kad tai atitinkamai reikš ir lėtesnį užimtumo atsigavimą. Verslas atsigaunant ekonomikai bus linkęs išnaudoti esamą darbo jėgą ir lėčiau priiminėti naujus darbuotojus“, – aiškina ekonomistas.
Be to, jis pabrėžia, kad dėl minimalios elgos kėlimos didės ir biudžeto deficitas, nes ne tik privačiame, bet ir valstybiniame sektoriuje yra darbuotojų, gaunančių minimalų atlyginimą.
„Mūsų noras, kad kiekvienas žmogus uždirbtų kuo įmanoma daugiau, nes tada valstybė yra turtingesnė, daugiau išleidžiama pinigų, daugiau surenkama mokesčių, verslai ir pramonė gaus didesnę grįžtamą grąžą“, – didesnio minimalaus altyginimo privalumus vardija V.Janulevičius.
Vis dėlto jis taip pat pripažįsta, kad šiuo metu kelti MMA netikslinga ir tai taps našta tiek valstybei, tiek verslams.
„Vyriausybei, kuri bando subalansuoti biudžetą, tai yra papildomos išlaidos, nes, jeigu MMA yra didesnis, atitinkamai didės ir išmokos patiems darbuotojams.
Verslui tai yra našta, kuri nebuvo paskaičiuota. Tai reiškia, kad priimsime mažiau darbuotojų, nes turime pakelti egzistuojantiems darbuotojams atlyginimus. Ir tiems, kurie sako, kad gaudavo anksčiau 800 eurų, o dabar 680 eurų MMA, tai jų pridėtinė vertė įmonėje yra didesnė, todėl prašo pakelti atlyginimą“, – sako V.Janulevičius.
Pasak jo, geresnis sprendimas būtų kelti MMA pavasarį, kai ekonomika pradės atsigauti, kad nebūtų apsunkintas naujų darbo vietų kūrimas ateinančius du tris mėnesius.
ES pinigai neįtraukti į biudžetą
Kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys yra įtraukusios į savo biudžetus ES pinigus, skirtus atsigauti po pandemijos. Lietuva to nepadarė. Valdantieji sako, kad taip elgtis būtų neatsakinga ir A.Izgorodinas jiems pritaria.
„Jei Europos vadovų taryba patvirtino skatinimo priemones ir septynerių metų biudžetą, dar nereiškia, kad tie pinigai faktiškai įkrito į Lietuvos biudžetą, nes juos dar turi patvirtinti Europos parlamentas.
Tai pirmiausia reikia sulaukti galutinių skaičiukų, kuriuos patvirtins Europos parlamentas, ir tada galėsime laisva valia tuos pinigus jau dėti į pajamas arba į išlaidas“, – teigia A.Izgorodinas.
Jo įsitikinimu, ES pinigai turi būti kuo greičiau panaudoti atidedant būtinas įmokas verslui, tai yra „Sodra“, VMI, elektra, taip pat verslo likvidumui ir apyvartiniam kapitalui.
Tačiau A.Izgorodinas mato problemą.
„Man atrodo absoliučiai nelogiška, kad Lietuvos valdžia skolinasi rinkose už nulį, o pinigai per kai kurias skatinimo priemones yra dalijami už tikrai dideles palūkanas. Mes, kaip įmonė, buvome praktiškai su tuo susidūrę: dalyvavome ekonomikos skatinimo priemonėse ir tai tikrai yra brangus malonumas“, – pasakoja A.Izgorodinas.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad kuo brangiau valstybė dalija pinigus, tuo mažiau įmonių nori tais pinigais naudotis. Be to, kuo daugiau palūkanų mokama, tuo mažiau pinigų lieka pačiai įmonei, kuriuos būtų galima skirti naujų darbuotojų įdarbinimui ar atlyginimų kėlimui. Šias aukštas palūkanas A.Izgorodinas mato kaip trūkumą, kurį reikia kuo skubiau ištaisyti.
Ekonomikos skatinimo reikia greitai
Eurostato duomenimis, Lietuva ir be ekonomikos skatinimo priemonių neblogai atlaikė pirmą karantino bangą – antrą ir trečią metų ketvirtį Lietuva pagal ekonomikos dinamiką buvo antroje vietoje. Vis dėlto, A.Izgorodinas sako, kad ES skirtus pinigus reikėtų įsisavinti kuo greičiau, tačiau bus neišvengta ir pasekmių.
„Tiek Lietuvoje, tiek Europoje žmonės šiuo metu sėdi ant didžiausio pinigų maišo per visą istoriją. Lietuvos gyventojų indėliai bankuose siekia 17 milijardų eurų.
Kitais metais tikrai žmonės pradės tuos pinigus natūraliai leisti, nes bus vakcina, bus mažesnis neapibrėžtumas, dar pridėsime prie šito ekonomikos skatinimo priemones, tai kitais metais su ekonomikos atsigavimu ir su ekonomikos skatinimu ateis gerokai didesnė infliacija“, – situaciją aiškina A.Izgorodinas.
Visgi, jis sako, kad, jeigu norima išvengti masinio įmonių bankroto, ekonomikos skatinimą reikia įgyvendinti kuo greičiau, nepaisant net infliacijos grėsmės.
Kur dėti ES pinigus?
V.Janulevičius sako, kad pagrindinės pinigų išleidimo kryptys turi būti dvi. Viena iš jų – žaliasis kursas.
„Faktas, kad turėtų būti žalioji kryptis, kurti tą pridėtinę vertę. Mums [Lietuvai – lrytas.lt], kaip neturinčiai iškastinio kuro, tai yra transformacija link žiedinės ekonomikos: perdirbti savo atliekas, susitvarkyti tai, ką mes turime užkąsę savartynuose ir gerai rūšiuoti tai, ką mes bandome išmesti“, – teigia V.Janulevičius.
Antra iš svarbių sričių, V.Janulevičiaus nuomone, yra – skaitmenizavimas.
„Mes turime atkreipti dėmesį į kiekvieną žmogų, kuris turi savo IP adresą, poreikius. Internetas yra didžiulė galimybė pramonininkams ir gamintojams parduoti savo prekę tikslingai galutiniam vartotojui.
Skaitmenizavimas leistų parduoti truputį brangiau gamintojui ir be tarpininkų, o vartotojui – įsigyti tą prekę tiesiai iš gamintojų pigiau nei per tarpininkus“, – komentuoja V.Janulevičius.
Šiuo metu virš 8 mlrd. eurų yra įmonių sąskaitose. Įmonės neinvestavo, nes nežinojo, kas bus. Todėl, V.Janulevičiaus įsitikinimu, kai tik pandemija baigsis verslas turės galimybių ir paskatų investuoti tuos pinigus į naujas kryptis, transformuojant visą ekonomiką.
