„Pabandysime išsaugoti kuo daugiau darbo vietų“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Tuo tarpu valstietis Valius Ąžuolas apgailestavo, kad šiai priemonei finansavimas numatytas tik mėnesiui, geriausiu atveju – dviems, o jeigu bus panaudotas Vyriausybės rezervas – trims.
Šiek tiek sumažinti Vyriausybės pasiūlytą maksimalią subsidiją sutarė ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovai.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės teigimu, maksimalią subsidiją už darbuotojų prastovas per karantiną mažinti reikia dėl finansinių valstybės galimybių. Pasak jo, subsidijoms 2021 metų valstybės biudžete dabar numatyta 180 mln. eurų.
Darbdaviams nuo kitų metų būtų kompensuojama visa (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuota alga, jeigu ji neviršys 1,5 MMA. Subsidijas ketinama mokėti dar vieną mėnesį po to, kai baigsis karantinas.
Taip pat siūloma toliau mokėti 212 eurų darbo paieškos išmoką, tačiau tik darbuotojams, apribotos veiklos įmonėse dirbusiems iki karantino ir atleistiems jo metu.
Išmoką gautų ir savarankiškai dirbę žmonės, kurie nebegali tęsti veiklos.
Į šią išmoką galės pretenduoti ir tie gyventojai, kurie darbo neteks ne anksčiau kaip tris mėnesius iki karantino paskelbimo.
Tai galios ir savarankiškai dirbantiems, ir pagal darbo sutartis.
M.Lingės teigimu, į tokią išmoką galės pretenduoti ir tie gyventojai, kurie darbo bus netekę net prieš pirmąjį karantiną – 2019 metų gruodžio viduryje, 2020-ųjų sausį-vasarį. M.Lingės skaičiavimais tokių žmonių galėtų būti 8-13 tūkstančių.
