– Ponia Armonaite, koks 2020-aisiais yra jūsų ryškiausias prisiminimas?
– Man asmeniškai – rinkimų kampanija, kai „Laisvės partija“ nuo nedidelės opinijos, gal kiek ir nurašytos politinės bendruomenės tapo labai ryškia politine padange, kuri įsitvirtino politikoje. Žmonių palaikymas, kurį gavome, man buvo didžiausia dovana, kurią aš gavau šiais metais.
Patys metai buvo banguoti, nežinomybės turėjome per pirmąją koronaviruso bangą. Vasara, manau, buvo nebloga, pagerėjusi situacija, sugrįžusi nuotaika ir Lietuvos kurortuose didelis kiekis žmonių. Deja, šiuo metu esame per Lietuvos istoriją vienoje didžiausioje sveikatos krizių. Žiūrint, koks yra susitelkimas medikų, verslininkų, žmonių, manau, viską greitai įveiksime.
– Žiūrint į ateitį, kaip manote, į kurią pusę krypsta situacija?
– Mes vis dar esame didelių užsikrėtimų zonoje ir nekontroliuojamoje kontaktų situacijoje.
Šią akimirką yra sunku kalbėti apie kažkokius greitus atlaisvinimus. Tikiuosi nereikės įvesti laiko apribojimų, svarbu, kad tie ribojimai, kurie šiuo metu įvesti, – veiktų. Didelė dalis žmonių jų laikosi, tačiau vis dar yra dalelė, kuri nesilaiko. Norėtųsi, kad pragyventume šį sunkų metą, kaip sakė Vinstonas Čerčilis: „Jeigu eini per pragarą, tiesiog – eik“. Mes praeikime, įveikime šią krizę ir sunkų etapą.
– Žiūrint į komendanto – ramybės valandos – turinį, kaip manote, ar ji bus?
– Kaip politikė ir pilietė nenorėčiau tokių apribojimų, bet ekspertai gali siūlyti, aš nesu epidemiologė ir sveikatos ekspertė.
Girdime sveikatos ministro ir kitų žmonių nuomones, todėl vis dar tikiuosi, kad nereikės tų dalykų. Ta komendanto valanda negali ateiti šiaip sau. Ji turi ateiti su nepaprastąja padėtimi, o ji reiškia kur kas daugiau, pavyzdžiui, stebėti žmonių komunikaciją be išankstinių įspėjimų. Tikiuosi tokių kraštutinių priemonių nereikės. Dedame viltis į vakciną ir į mūsų visų susitelkimą.
– Dėl vakcinos, jūsų požiūriu, valstybės vadovai turėtų rodyti pavyzdį ir pasiskiepyti, ar vis dėl to, kaip ir visi, piliečiai laukti savo eilės?
– Pati stebėjau, kaip Izraelio premjeras, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas ir viceprezidentė skiepijosi. Manau, kad visuomenėje yra neblogas pavyzdys, galbūt mūsų politikai ilgainiui irgi pasiskiepys. Jie dabar nesiveržia, nes vakcina jiems nepriklauso. Dabar vakcina medikams priklauso, o vėliau rizikos grupėje esantiems žmonėms. Kai man ateis eilė, tikrai skiepysiuosi ir jau žinau žmonių, kurie pasiskiepijo bei tuo džiaugiasi.
– Kaip jūs žiūrite į „Viktoro vandenys“ ir panašius gydymo metodus?
– Aš, kaip ekonomikos ministrė, tai žiūriu kaip į ūkinę veiklą. Kitas klausimas, visa ta aura ir ideologija, kuri supa tą vandens pardavimą... Manau, kad reikėtų rimčiau žiūrėti politikams, aukštos pareigos visuomenės lyderiams į tokius dalykus. Čia yra ne juokas.
– Kokią silpniausią vietą matote mūsų COVID-19 valdyme? Ką mums labiausiai reikėtų sutvarkyti?
– Aš manau, kad mes vis dar nesusekame kontaktų. Jų tiek daug... Ekspertai sako, kad jeigu tu karščiuoji, 50 proc. tikimybė, kad tau yra koronavirusas. Virusas taip išplitęs šalyje, kad mes nesusekame kontaktų. Kai būdavo 100 atvejų, tai galėdavome susekti su kuo žmonės bendravo, kur užsikrėtė ir nereikėjo uždaryti visos valstybės ir verslų.
Dabar visiškai nevaldoma situacija. Manau, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) veikla yra didžiausia silpnoji grandis. Mes girdime NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės komentarus, tačiau juk ten yra ir viso NVSC vadovas, nežinau, ar kažkas žino, kas jis yra. Norėtųsi, kad jis atsakytų, kodėl yra tokia situacija.
Sutinku, kad buvo objektyvių aplinkybių, nes galbūt institucija buvo per silpna, per mažai žmonių dirbo arba buvo per mažas finansavimas. Niekas nesitikėjo, kad tokią milžinišką pandemiją reikės valdyti, bet jau ne pirmą mėnesį sukasi pandemija... Bet ką reikia stiprinti, tai tą sugebėjimą atrinkti kontaktus, kad nereikėtų visos valstybės vėliau uždaryti, jei dar sulauktume panašių epidemijų.
– Kokia situacija su verslu? Kaip apibūdintumėte dabartinę situaciją versle?
– Manau, kad kažkam versle yra šiuo metu galimybės, kas susijęs su skaitmeniniais, elektroniniais sprendimais, nuotolinėmis galimybėmis, tačiau visiems kitiems tai iššūkis.
Iš maitinimo įstaigų, prekybininkų girdžiu supratimą ir norą greičiau atsidaryti. Kuo greičiau praeis krizė, tuo greičiau galėsime viską lengvinti, bet kol kas mes rūpinamės pagalbos paketu – prastovomis, kurias dalina Užimtumo tarnyba.
Tikimės, kad sausio pirmoje pusėje paleisime subsidijų paketą – 150 mln. vertės bei 30 mln. „paskolų portfelį“. Taip pat planuojame antrąjį pagalbos paketą, vertiname galimybes, kaip padėti savarankiškai dirbantiems, ypatingai karantino paveiktiems verslams. Iš viso Lietuvoje yra apie 62 tūkst. įmonių, kurios yra paveiktos pandemijos. Pamoka, kurią iš to išmokome, kad ekonomiką į priekį veda žmonės, kurie kuria darbo vietas sau ir kitiems.
– Kokia jūsų prognozė, kada „varžtai ir girnos gali atsikelti“?
– Mes karantino apribojimus esame įvedę ilgam laikui, iki sausio 31 d., neatmesdami nei vieno, nei kito scenarijaus. Šią akimirką neturiu prielaidų, kodėl turėčiau tvirtinti, kad tas laisvėjimas bus labai greitas, nes iš tiesų turime beveik 4 tūkstančius atvejų kiekvieną dieną, 80 mirčių ir nevaldomą kontaktų atranką. Kai vakcina įsibėgės, galima bus kažką laisvinti.
– Ar jau aiškus rėmas, kada žadėti milijardai įsilies į mūsų ekonomikos kraują?
– Jeigu kalbame apie Europos atsigavimo fondą, mes balandžio mėnesį turime pateikti datą, iki kada turime pateikti naujas idėjas.
Noriu pabrėžti, kad šie pinigai negali būti skirti valgyti ir pamiršti, kad mes iš viso juos turėjome. Tai pinigai skirti Lietuvos ateičiai. Manau, kad jie turėtų labiau būti skiriami žinioms, moksliniams tyrimams, skaitmenizacijai. Tiems dalykams, kurie Lietuvą pastatytų ant reikšmingų pokyčių bėgių.
Susiję straipsniai
– 350 druskininkiečių pateko į nepavydėtiną situaciją, kai dėl Europos Sąjungos sankcijų arešto buvo atimta perspektyva. Kaip padėti šiems Lietuvos piliečiams?
– Ši sanatorija dirbti negali ir žmonės gauna prastovas, kaip visi šioje industrijoje dirbantys darbuotojai. Diktatūros verslo ir organizacijų Lietuva gelbėti neprivalo. Piliečiais pasirūpinsime, bet sunkiai įsivaizduoju dar didesnius veiksmus.