Ekonomistai: antrajame metų pusmetyje turėtume matyti įdomius skaičius

Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmukis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc. Tačiau dabar prognozuojama, kad, nepaisant prasidėsiančios masinės vakcinacijos, kitais metais ekonomikos atsigavimas bus mažesnis nei skaičiuota anksčiau.

Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>T.Bauro nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>T.Bauro nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>T.Bauro nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>T.Bauro nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>V.Skaraičio nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>V.Skaraičio nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>V.Skaraičio nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>V.Skaraičio nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>V.Balkūno nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>V.Balkūno nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>VUL Santaros klinikų nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>VUL Santaros klinikų nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>T.Bauro nuotr.
Europos centrinio banko teigimu, 2020 m. euro zonos pandemijos sukeltas nuosmūkis bus ne toks gilus, kaip manyta, ir sieks 7,3 proc.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

„Žinių radijas“

Jan 5, 2021, 6:23 PM, atnaujinta Jan 5, 2021, 6:24 PM

Kokie iššūkiai ir kokios galimybės verslo laukia jau 2021 m., aiškina Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas ir „SME Finance“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

 Pone Dubnikovai, ar tikėtina, kad teigiamas vakcinavimo poveikis jau bus jaučiamas 2021 m., ar dar reikės to palaukti?

 Manau, teigiamą poveikį pajutome jau dabar. Į Lietuvą buvo atvežtas visiškai nereikšmingas vakcinos kiekis, bet žmonės tai jau vertina teigiamai.

Bet kokiu atveju, neigiamas procesas, greičiausiai, tęsis daugiau negu metus ir, tikėtina, kad po tokio efekto turėsime didelę ekonominę ekspansiją. Žmonės yra išbadėję pramogų, kelionių ir jie tikrai atvers savo pinigines, o tose piniginėse yra rekordinis kiekis pinigų.

Šiuo atveju tiek vidinė, tiek išorinė paklausa sukels milžinišką efektą, ir, jeigu niekas nepasikeis, antrame metų pusmetyje galėsime matyti įdomius skaičius ekonomikoje, ekonomikos plėtroje.

– Pone Izgorodinai, neseniai buvo paskelbta, kad „Lufthansa“ rekordiškai greitai išpardavė vasaros skrydžių bilietus. Tai rodo labai optimistišką vartotojų nusiteikimą, kad pasiskiepijus nuo koronaviruso atsigavimas bus gana greitas. Ar Lietuvos vartotojai tokie patys optimistai?

– Jau dabar matome teigiamą vakcinacijos poveikį, nes vartotojų lūkesčiai gruodį Lietuvoje buvo geresni negu lapkritį, nepaisant to, kad gruodžio mėnesį mes turėjome griežtesnį užsidarymą. Įdomu tai, kad žmonės geriau pradėjo vertinti Lietuvos ekonomikos perspektyvas ir pakankamai pozityviai vertina savo finansines galimybes.

Lietuvos gyventojų indėliai bankuose šiuo metu siekia apie 17 mlrd. eurų. Tai yra istoriškai didžiausia suma. Euro zonos gyventojų indėliai siekia 8 trilijonus eurų – tai irgi yra rekordas. Kai tik žmonės supras, kad galima grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo, jie tikrai pradės masiškai leisti pinigus, kuriuos buvo sukaupę karantino metu.

– Mariau, kokie didžiausi iššūkiai bus verslui, kur reikėtų pasidėti pagalves, kad verslų atsigavimas po pandemijos būtų kuo greitesnis?

– Yra verslų, kurie net neturi galimybės pasidėti pagalves: viešbučiai, turizmas, apgyvendinimas, maitinimas. Visi šie sektoriai greičiausiai nesulauks masinio vakcinavimo ir kitų metų pirmame, antrame ketvirtyje matysime didelį bankrotų skaičių. Aišku, antrame pusmetyje, greičiausiai, matysime atgimimą. Tie patys ar kiti akcininkai užpildys nišą, nes, jeigu niekas nepasikeis ir vakcina suveiks, poreikis visoms šioms paslaugoms bus daug didesnis negu buvo galima tikėtis prieš tai.

Kita pusė verslo 2020 m. gyveno pakankamai gerai – tai yra gamyba, IT sektorius, medicina, finansinių paslaugų įmonės. Jeigu 2021 m. viskas pasiteisins, matysime tikrai didelį augimą šiuose sektoriuose.

– Pone Izgorodinai, kokius namų darbus reikia pasidaryti verslams, kad atsigavimas būtų greitesnis?

– Reikia ruoštis, kad kitų metų antrą pusmetį gali šoktelėti į viršų tiek vidaus paklausa, tiek paklausa užsienio rinkose. Kai kurie verslai šiuo metu gyvena neblogai, pavyzdžiui, pramonė. Nenustebsiu, jeigu mūsų eksporto struktūra per 2020 m. gamybos apimtimis viršys 2019 m., nes jau sausio-spalio mėnesiais matomas 1 proc. prieaugis.

Šiuo metu atsigauna paklausa už Europos Sąjungos (ES) ribų – Kinijoje, Amerikoje. Įmonės turi suprasti, kad kitų metų antrą pusmetį situacija turėtų pagerėti ir reikia po truputėlį morališkai ir finansiškai ruoštis ekonomikos atsigavimui.

– Kaip žinome, JAV ekonomikos atsigavimas buksuoja, tuo metu Kinijos – veržiasi į priekį. Ar tai naudinga Lietuvai?

– Nors ir Kinija, ir JAV nedominuoja mūsų eksporto struktūroje, reikia suprasti labai svarbų netiesioginį poveikį Lietuvos eksportui. Mūsų eksportuotojai, gamybininkai labai priklauso nuo situacijos Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių gamybos sektoriuose. Jeigu Vokietijos įmonė gauna užsakymą Kinijoje, tikėtina, kad ta Vokietijos įmonė kažkokią dalį gamybos perkels į Lietuvą.

Lietuvai svarbus eksportas. Šiais metais pramonės rodiklis yra toks, nes augo Lietuvos eksportas į ES šalis, o augo tik dėl to, kad atsigauna paklausa už ES ribų, labiausiai – Kinijoje.

– Pone Dubnikovai, kalbama, kad gamybą reikėtų kelti iš Kinijos arčiau savo namų. Kiek tikėtina, kad kitais metais matysime kokius nors žingsnius šuo klausimu?

– Trumpalaikiu periodu tiek Kinijos, tiek JAV ekonominis atsigavimas duos pasauliui didelį impulsą. Tačiau noriu siųsti kitokią žinutę: Lietuvos verslas turėtų atsižvelgti į žaliąjį kursą, kuris bus vyraujanti jėga tikriausiai porą dešimtmečių. Verslas, kuris yra pasirengęs dalyvauti žaliąjame versle, turės didesnę perspektyvą.

Lietuva turi labai geras startines pozicijas: mes galime dirbti, prisitaikyti, o pinigų tam iš ES bus labai daug. Ilgalaikėje perspektyvoje turime ruoštis žaliajam kursui ir jis mus turėtų ištempti ženkliai aukštyn į viršų.

Probleminiai sektoriai yra žemės ūkis, galbūt dalis pramonės, kuriems bus sunku prisitaikyti prie žaliojo kurso.

Čia reikia labai didelės Vyriausybės pagalbos, kad turėtume žalią energetiką, nes, jei neturėsime saulės, vėjo jėgainių, šiame procese galime strigti. Šiuo atveju, turime labai gerą situaciją 2020 m., nepaisant to, kas vyksta su pandemija. Turime visas galimybes, vadeles savo rankose, kad išvažiuotume pakelta galva ir ištrūktume iš vidutinių pajamų spastų, iš kurių didžioji dalis valstybių, praktiškai, nesugebėjo išsilaisvinti.

– Pone Izgorodinai, kas kitais metais vyks darbo rinkoje? Dabar yra apie 40 tūkst. darbuotojų prastovose, natūralu, dalis susiranda papildomų darbų, dalis persikvalifikuoja. Ar darbdaviams reikėtų nerimauti dėl galimo kokio nors chaoso šioje srityje?

– Dabar mūsų darbo rinka atrodo pakankamai neblogai. Jeigu žiūrėtume į „Sodros“ duomenis, gruodžio mėn. pradžioje užimtųjų skaičius Lietuvoje buvo netoli 2019 m. gruodžio lygio – atsiliko tik 1 proc. Vienintelis sektorius, kuriame šiuo metu matomas pablogėjimas – viešbučiai ir restoranai.

Kalbant apie kitų metų perspektyvas, jos yra dvejopos. Atsigaunant ekonomikai, atsigaus ir darbo rinka, bet tas atsigavimas bus gerokai vėlesnis nei BVP augimas. BVP augimas nereiškia, kad nedarbo lygis pradės mažėti, kad tai pradėtų vykti, turi praeiti 3–5 mėn.

Ženklesnį darbo rinkos atsigavimą ir atlyginimu, ir užimtumu, tikriausiai, matysime tik kitų metų pačioje pabaigoje, kai įmonės pamatys, kad neapibrėžtumo lygis labai sumažėjęs, vakcinos veikia, galima įgyvendinti verslo plėtros planus. Tada darbo rinka gali rimčiau atsigauti.

– Mariau, kaip vertinate naujajį biudžetą, ar jis palankus verslui, kovojančiam su pandemijos pasekmėmis?

– Jis yra šios situacijos, kurią mes turime, sprendimo priemonė, bet nieko daugiau. Tai biudžetas, skirtas išspręsti degančias, konfliktines, problemines situacijas. Jis gali padėti daliai verslų, padės išlaikyti žmonių optimizmą, nes bent didžiosios daugumos žmonių pajamos dėl to nemažės.

Tačiau tai nėra biudžetas, kuris leistų mums matyti didžiulę plėtrą ateityje, o transformacijos planų norėtųsi pamatyti pirmą, antrą kitų metų ketvirtį.

– 2021 m. biudžete numatytas 7 proc. BVP deficitas. Kaip tą deficitą, skolą sumažinti ateityje?

– Pagrindinis dalykas, kaip mažinti deficitą, yra ekonomikos augimas ir, jeigu matysime vakcinacijos atėjimą ir pandemijos pasitraukimą, ekonominis augimas leistų mums subalansuoti biudžetą neveržiant diržų.

Kitas dalykas, 10 proc. augantys atlyginimai ar 10 proc. augančios pensijos, kad ir kokios jos būtų mažos, yra tikrai didžiuliai šuoliai, kurie vyksta šiandien. Todėl nereikėtų bijoti skolos, bet tuos pinigus, kuriuos pasiskolinsime, išleisti plėtrai, kurią turėtume patirti artimiausiais metais.

– Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta viename interviu sakė, kad svarbu nuosekliai didinti valstybės pajamas ir tai galima daryti, pavyzdžiui, mažinant šešėlį. Kiek tikėtina, kad kitais metais bus pajudintas šis klausimas ir kiek tikėtina, kad bus panaikintos įvairios mokestinės išimtys, pavyzdžiui, lengvatos ūkininkams?

– Lengvatos tikrai bus apkarpytos. Tai yra turbūt žemiausiai kabantys vaisiai, kuriuos turėtume nukabinti. Ten skirtingų lengvatų yra kone virš dvidešimt. Bet tai nebus labai reikšmingos įplaukos į biudžetą.

Pačios reikšmingiausios įplaukos yra iš augančios ekonomikos, o šešėlio mažėjimas yra natūralus procesas, nes ekonomikai vystantis nei vienas žmogus nenori būti šešėlyje, tai yra grėsmė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.