– Kiek šiuo metu jums, jūsų organizacijai ir tiems, kuriuos vienijate, aišku apie antrąjį paketą?
– Suprantame, kad antras paketas bus labiau tikslinės priemonės atskiriems sektoriams ir apims ne tik smulkų ir vidutinį, bet ir stambų verslą.
Pagrindinis kriterijus bus sektorių nukentėjimas. Tai yra įmonės, kurios buvo pažeistos arba nukentėjusios dėl pandemijos, ir sektoriai, kurie su tuo susiję.
– Apie kokius sektorius šiuo metu eitų kalba?
– Be abejonės, apie tuos sektorius, kurie yra ribojami. Tai būtų viešojo maitinimo sektoriai, kurie pirmieji užsidarė dar spalio mėnesį, tai būtų turizmas, viešbučiai, kelionių organizatoriai, galiausiai, ir prekyba ne maisto produktais buvo griežtai apribota.
– Apie kokio masto nuostolius stambiam verslui galėtume kalbėti? Kiek stambių įmonių galėtų patekti į šį subsidijavimą?
– Skaičiaus pasakyti negalėčiau, bet mes nekalbame apie tūkstančius stambių įmonių, nes, vis dėlto, daugiausia Lietuvoje vyrauja smulkiosios ir vidutinės įmonės. Kaip aš minėjau, tai būtų apgyvendinimo sektorius, prekyba. Bet mūsų ir Lietuvos verslo pagrindinė pozicija buvo tokia, kad reikia vertinti pagal tai, kaip įmonės nukentėjo, kokios įmonės nukentėjo, o ne tai, ar jos yra stambios, smulkios, ar vidutinės.
– Kaip suprantu, žvelgiant iš valstybės paramos pozicijų, sukama arba galbūt bus sukama tikslinio subsidijavimo link?
– Sunku kalbėti, nes girdėjome tik bendrus politikų vertinimus. Turime Vyriausybės pažadą, kad bus kviečiama kalbėtis ir aptarti tas priemones. Aš suprantu, kad Vyriausybė paleido greito veikimo priemones, kad jos kuo plačiau pasklistų. Tada antro etapo priemonės bus tikslingesnės arba labiau susijusios su tam tikrais sektoriais.
Dabar pirmasis subsidijų paketas padengs dešimtis tūkstančių įmonių. Tai labai platus padengimas, finansiškai tai nėra milžiniškos sumos. Daugeliui įmonių tai bus tūkstančių arba dešimčių tūkstančių eurų išmokos, bet tai vis tiek svarbi ir labai laukta priemonė.
– Jeigu kalbėtume apie greito poveikio priemones, ar esama tų rinkos dalyvių, kuriems nekažką, ir tos greito veikimo priemonės padės?
– Dalis įmonių jau dabar neišgyveno arba yra prie neišgyvenimo ribos, bet jos turi darbuotojus, sąnaudas ir tokios išmokos yra kaip sąžiningas valstybės atsakymas, kad mes privertėme jus sustoti, tai mes bent sąžiningą kompensaciją jums išmokame.
– Kaip skiriasi poveikis ekonomikai ir verslams per pirmąją ir antrąją bangą?
– Skiriasi dėl to, kad verslas antrajai bangai ruošėsi gerokai anksčiau nei valstybė. Jeigu mes analizuotume tuos sektorius, kurie buvo vėl paleisti, bet buvo, deja, priversti sustoti antrą kartą, mūsų vertinimu, jie buvo geriau pasiruošę.
Tai nereiškia, kad jie nepatyrė nuostolių, tai reiškia, kad jie buvo geriau pasiruošę, kaip organizuoti darbą, ypač kalbant apie nuotolinį, taip pat pasikeitė vartotojų elgsena, ir su pasikeitimu yra geroji ir blogoji naujienos.
Geroji naujiena yra ta, kad žmonės nebebijojo pirkti arba naudotis paslaugomis. Kita vertus, matome, kad tai virto į labai blogą sveikatos apsaugos, pandeminę situaciją, kada užsikrėtusių skaičius šoktelėjo dešimtimis, jeigu ne šimtais, kartų.
– Kokioje stadijoje yra verslas, kalbant apie pasirengimą vakcinavimo procesui?
– Turėkime omenyje, kad vakcina ateina iš verslo, verslo įmonės gamina vakciną. Verslas dalyvauja visoje šioje grandinėje.
Dabar valstybė dar dėlioja strategiją ir gal jau truputį užtrunka su tuo strategijos dėliojimu. Bet verslas pats užsiima logistika ir gali puikiai konsultuoti, patarti valstybei, kaip tinkamai sudėlioti logistikos grandines, nes žinome, kad kai kurios vakcinos yra ypač jautrios temperatūrai arba laikui.
Verslas yra tas, kuris turi bene plačiausią pirminę sveikatos priežiūros grandį, tai yra bendrosios praktikos gydytojus, kurie dažniausiai privatūs. Turime tikslą suvakcinuoti kiek įmanoma daugiau Lietuvos gyventojų, apie 70–80 proc., jeigu bus įmanoma, ir daugiau. Tai be privačios medicinos, be verslo yra neįmanoma.
– Šalies konkurencingumui taip pat turės įtakos, kokia dalis visuomenės ir kaip greitai priims skiepus?
– Absoliučiai. Aš net neabejoju, kad atsiras, taip vadinami, skiepų pasai ir paslaugų teikėjai visame pasaulyje vertins, ar turimas imunitetas, ar ne. Tikriausiai susidursime su tuo, kad, jeigu norėsime keliauti, reikės pateikti informaciją, ar vakcinavomės.
– Kiek plačiai iš verslo pusės gali būti ribojami žmonės, kurie nebus pasiskiepiję?
– Manyčiau, kad jokių objektyvių argumentų, kodėl nereikėtų skiepytis, nėra. Mes taigi nesiunčiame, kaip per karą, žmonių į frontą žūti. Mes paprasčiausiai sakome, kad jūs galite apsaugoti tiek save, tiek kitus. Todėl aš labiau manyčiau, kad turi būti tam tikros taisyklės, tam tikri įgalinimai, įpareigojimai, šviečiant žmones, kad jie turėtų vakcinuotis, o jeigu jie principingai nenori to daryti, kad jie pajaustų tam tikras pasekmes.
Kita vertus, yra svarbu, kad žmonės turėtų galimybę vakcinuotis greitai, efektyviai ir tai jau yra iššūkis, reikalavimas valstybei, kad tai būtų užtikrinama kuo efektyviau.
– Jeigu verslas imsis savo darbuotojus vakcinuoti organizuotai, galbūt būtų galima tikėtis ir valstybės pagalbos?
– Vakcinacija nėra brangus ir sudėtingas procesas. Brangiausias dalykas yra pati vakcina ir, jeigu valstybė tą vakciną gali pateikti, verslas investuos į vakcinos laikymo sąlygas ir nereikalaus už tai pinigų.
Verslas net primokėtų, kad galėtų savo darbuotojus vakcinuoti, nes darbuotojai yra ir šeimos nariai, ir klientai, tai didžiulė milžiniška grandinė paslaugų, prekių, kurioje visi dalyvauja.
