Pažymėtina, kad ETT sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, todėl ES gamintojai ir prekybininkai turi užtikrinti jų vykdymą.
Padaryto pažeidimo esmė
Atsižvelgdama į gautą vartotojo skundą ir patikrinimo metu nustatytus faktus, VMVT priėmė minėtą sprendimą, kuriuo maisto produktų gamintojas MB „Sviestas sviestuotas“ buvo įpareigotas užtikrinti, kad vykdoma veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus, siekdama apsaugoti vartotojų interesus ir vadovaudamasi bendruosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus nustatančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1169/2011, kuris draudžia pateikiant informaciją apie maistą, įskaitant ženklinimą ir reklamą, klaidinti vartotojus dėl tikrosios produkto tapatybės ir sudėties (šis draudimas apima ir klaidinti naudojant prekės ženklus).
Be to, draudimas naudoti pieno terminus (pienas, sviestas ir pan.) kalbant apie augalinės kilmės produktus buvo įtvirtintas ir išaiškintas ETT 2017 m. birželio 14 d. sprendimu byloje C422/16.
Nurodytoje ETT byloje konstatuota, kad pavadinimas „pienas“ iš principo negali būti teisėtai vartojamas apibūdinant grynai augalinį produktą, nes pienas, kaip jis suprantamas pagal pieno apibrėžtis nustatančio specialiojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatas, yra gyvūninės kilmės produktas, t. y. „pienas“ reiškia tik per vieną ar kelis melžimus išskirtą normalų pieno liaukų sekretą <...>.
ETT byloje taip pat pažymima, kad pavadinimas „pienas“ ir pavadinimai, kurie reiškia tik pieno produktus, gali būti teisėtai naudojami apibūdinant grynai augalinį produktą, tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu produktas būtų įtrauktas į specialų EK sprendimu patvirtintą išimčių sąrašą.
Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė į šį išimčių sąrašą yra įtraukusi per 20 produktų, t. y. gali teisėtai vartoti su žemės riešutų kremais susijusius terminus „nut butters“, kaip antai „peanut butter“, kaimynė Lenkija – vieną produktą (įtrauktas su obuolių sūriu susijęs terminas – „ser jabłeczny“).
Lietuva įstojimo į ES laikotarpiu minėtų terminų (pvz., žemės riešutų sviestas) į išimčių sąrašą nebuvo pasiūliusi įtraukti, todėl Lietuvai išimtis, kuri galioja kai kuriose kitose šalyse, nėra taikoma, tačiau VMVT ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija deda visas pastangas, kad minėtas išimčių sąrašas būtų papildytas ir Lietuvai aktualiais terminais, kaip antai „obuolių sūris“, „slyvų sūris“, „aguonų pienas“, „žemės riešutų sviestas“ ir „kokosų pienas“.
VMVT atkreipia dėmesį, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytos sąlygos prekybai ir gamybai pieno produktais saugo pieno sektoriaus gamintojų ir ūkininkų interesus, yra svarbios nustatant konkurencines sąlygas rinkoje ir saugo vartotojus nuo klaidinimo.
Vienas iš ETT argumentų, priimant tokį sprendimą, buvo tai, kad pieno produktai yra unikalūs savo sudėtimi ir maistine verte, o vartotojas, pavyzdžiui, pirkdamas vegetarišką varškę iš sojų, tofu produktus, gali tikėtis gauti tas pačias maisto medžiagas, kaip ir vartodamas įprastą varškę iš pieno. Todėl, ETT ir Europos pieno asociacijos nuomone, vartotojai gali būti suklaidinti dėl tikrosios produkto kilmės.
Analogiškai sviestu Lietuvoje ir kitose ES šalyse galima vadinti tik tą produktą, kurio riebumas siekia 82 proc., visi kiti – tepūs riebalų mišiniai.
Kalbant apie, pavyzdžiui, saldainius, ant kurių vartojamas užrašas „Paukščių pienas“, akcentuojami kiti aspektai – šių saldainių sudėtyje yra ir pieno, ir sviesto, t. y. gyvulinės kilmės pieno produktų, todėl užrašo „Paukščių pienas“ naudojimas nepažeidžia ES teisės kriterijų ir ETT sprendimo nuostatų.
Svarbu paminėti, kad minimas ETT sprendimas yra susijęs tik su pieno produktais, todėl jis negalioja mėsos ar žuvies produktų pavadinimų atžvilgiu.
Pasiruošti pokyčiams reikėjo laiko, taigi buvo numatytas pereinamasis laikotarpis
Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, kad įsigaliojus ETT sprendimui, dar 2018 m. pradžioje, po susitikimo, organizuoto Žemės ūkio ministerijoje, VMVT, siekdama sumažinti administracinę naštą gamintojams ir platintojams, suteikė pereinamąjį laikotarpį, kuris leido įmonėms išsiparduoti turimus produktų likučius ir pasigaminti naujas etiketes, atitinkančias teisės aktų nuostatas.
Beveik metų laiko – iki 2019 m. sausio 1 d. – laikotarpis buvo skirtas tam, kad verslas spėtų pasiruošti naujiems reikalavimams ir išvengtų nuostolių.
VMVT sprendimas nedraudžia įmonei naudoti pavadinimo
Atkreipdami dėmesį į plačiai viešojoje erdvėje iki šiol aptariamą sprendimą ir skirtingai pateikiamus klaidinančius teiginius, VMVT specialistai pabrėžia, kad priimtu sprendimu nėra kalbama apie įmonės pavadinimo naudojimo draudimą, o tik apie prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“ ir kitų ženklinimo teiginių naudojimą ženklinant augalinės kilmės produktus.
Įmonės pavadinimo (MB „Sviestas sviestuotas“) naudojimas nėra ribojamas ETT sprendimu, todėl jis ir toliau gali būti naudojamas nurodant gamintojo rekvizitus ant visų produktų.
Minimas ETT sprendimas neturi įtakos kitiems, su ženklinimu nesusijusiems, atvejams, pavyzdžiui, receptų knygose, straipsniuose, šnekamojoje kalboje augalinės kilmės produktai ir toliau gali būti vadinami jau įprastais tapusiais terminais.
Taip pat jeigu nurodytas prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ būtų naudojamas ženklinant pieno, o ne augalinės kilmės produktus – jo naudojimui apribojimai, susiję su ETT sprendimu, nebūtų taikomi.