„Informaciją apie sanatorijos atžvilgiu priimamus sprendimus dažniausiai sužinome iš interneto ir viešosios spaudos. Sanatorijos darbuotojai ir administracija yra nežinioje – ar ilgai bus išlaikytos jų darbo vietos“, – rašoma Vyriausybei skirtame pareiškime, kurį matė BNS.
„O kaip bus su sanatorija? Ar bus leista veikti? Aiškaus atsakymo nėra. Mums būtinas išaiškinimas dėl sanatorijos ateities“, – teigiame dokumente.
Jame rašoma, kad sanatorija gavo leidimą 156 tūkst. eurų panaudoti darbuotojų algoms už gruodžio mėnesį, tačiau dar reikia atsiskaityti su paslaugų teikėjais.
„Sanatorija dar turi prievoles atsiskaityti su paslaugų teikėjais, sumokėti už prekes bei susimokėti kitiems paslaugų teikėjams Lietuvoje“, – rašoma pareiškime.
Jame taip pat teigiama, kad sąskaitų blokavimas užkerta galimybę gauti finansavimą iš Baltarusijos, skirtą sanatorijos išlaikymui.
Užsienio reikalų ministerijai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) adresuotame kitame dokumente teigiama, kad neatsiskaičius su paslaugų teikėjais sanatorijai bus skaičiuojami delspinigiai, todėl „padėtis reikalauja skubaus sprendimo“. Šiuo dokumentu prašoma atblokuoti tris banke „Swedbank“ esančias sąskaitas.
Prašo peržiūrėti sankcijų taikymo teisėtumą
„Belorus“ sąskaitos buvo įšaldytos netrukus po to, kai Europos Sąjunga įvedė sankcijas Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai.
Sanatorija pareiškime teigia, kad šiai valdybai ji nepriklauso. Viešosios įstaigos pagrindu Lietuvoje veikiančios sanatorijos steigėja yra Baltarusijos prezidento reikalų valdyba. Prie šios valdybos veikia Vyriausioji ūkio valdyba.
„Sankcijos turi būti pagrįstos proporcingumo principu ir būti nukreiptos tiesiogiai į subjektus, atsakingus už vykdomą politiką ar konkrečius veiksmus, už kuriuos taikomas sankcijų instrumentas. Į ES Tarybos reglamente ribojamųjų priemonių sąrašą sanatorija „Belorus“ nėra įtraukta ar minima dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių“, – rašoma Vyriausybei adresuotame pareiškime.
Sanatorijos teigimu, jai sankcijos pritaikytos remiantis minimu reglamentu ir Lietuvos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymu.
„Niekada sanatorija „Belorus“ nevykdė ir nevykdo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo, visi mokėjimai ir piniginės lėšos naudojamos tik įstaigos reikmėms ir darbo užmokesčiui. Įmonė yra moki, niekada neturėjo finansinių sunkumų. Prašoma jūsų peržiūrėti sprendimą dėl sankcijų sanatorijai „Belorus“ taikymo teisėtumo“, – teigiama dokumente, kurį pasirašė sanatorijos vadovas, gydytojas Ilja Epifanovas.
Kreipėsi ir į Seimą bei prezidentą
Šios savaitės pradžioje sanatorijos darbuotojai taip pat kreipėsi ir į prezidentą Gitaną Nausėdą bei šalies parlamentą.
Dokumente sanatorijos darbo taryba prašo suteikti paramą sanatorijos darbuotojams, teigiama, kad sanatorija viena didžiausių Druskininkuose mokesčių mokėtojų, taip pat 2018 metais pagal sumokėtus mokesčius buvo 30-tuke visoje Lietuvoje.
„Šiuo metu, kai įstaiga staiga atsidūrė tokioje situacijoje, visų sričių darbuotojai sunkiai išgyvena ir tikisi mūsų valstybės pagalbos savo piliečiams, kurie ne savo valia pateko į šią sudėtingą padėtį. Tokiu atveju, įkaitais tapo ne 390 darbuotojų, o 390 šeimų“, – rašoma dokumente.
„Yra šeimų, kurios be darbo sanatorijoje neturi jokių kitų pragyvenimo šaltinių. Dėl pandemijos gaunamos pajamos labai mažos, daug darbuotojų gyvena ties skurdo riba“, – teigiama jame.
Jame taip pat rašoma, kad sanatorijos darbuotojams rasti kitą darbą Druskininkuose, kuriuose dauguma įmonių dirba su turizmu, šiuo metu neįmanoma, o gruodį savivaldybėje nedarbo lygis siekė 17,7 proc.
„Uždarius sanatoriją „Belorus“, kas trečias darbingo amžiaus druskininkietis gali likti be darbo. Labai prašome jus atsižvelgti į mūsų nepaprastai sunkią situaciją ir padėti išspręsti netinkamą sankcijų pritaikymo kazusą bei suteikti ilgalaikę tvarią paramą sanatorijos darbuotojams, kol bus nuimtos sankcijos“, – tvirtina sanatorijos darbuotojai.
Dėl pritaikytų sankcijų pajamų už gruodžio mėnesį iki šiol laukė beveik 400 sanatorijos darbuotojų, kurių dauguma yra lietuviai.
„Belorus“ sanatorijos atveju, kad jos darbuotojai gautų algas, Vyriausybė pritaikė išimtį.
Bankas „Swedbank“ sanatorijos sąskaitas įšaldė gruodžio 18 dieną, gruodžio 21 dieną jis apie tai pranešė FNTT ir Užsienio reikalų ministerijai, kuri gruodžio 31 dieną pranešė bankui apie išimties suteikimą.
Iki šios savaitės, kai darbuotojus turėtų pasiekti atlyginimai, sanatorija su FNTT ir „Swedbank“ turėjo suderinti konkrečius mokėjimus.
Seimo komitetas – už paramą „Belorus“ paliekantiems darbuotojams
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dviejų įstatymų pataisoms – jos leistų mokėti specialias išmokas Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas informavo, kad tokia parama „Belorus“ darbuotojams bus mokama ne ilgiau kaip vienerius metus.
Jis taip pat priminė, kad paramą gaus tiek darbdavio iniciatyva atleisti, tiek patys darbą sanatorijoje palikę žmonės, tiek nutraukę darbo sutartį šalių susitarimu.
„Valstiečio“ Lino Kukuraičio teigimu, „Belorus“ dirba beveik 400 žmonių, arba 5 proc. darbingų Druskininkų gyventojų. Jis teigė, kad išėjus iš darbo sanatorijoje, jiems bus sunku įsidarbinti.
„Ką mes pasiūlysime daugiau be išmokų, kai tie žmonės išeis į gatvę?“ – klausė jis, primindamas, kad nedarbas Druskininkuose dabar siekia apie 20 proc.
Jis siūlė ieškoti kitų galimybių – mokėti subsidijas už prastovas ir kitas išmokas ne tik darbą sanatorijoje paliekantiems darbuotojams, bet ir tiems, kurie joje liks dirbti.
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas paaiškino, kad Latvijoje ir Lietuvoje veikiančių „Belorus“ sanatorijų statusai yra skirtingi, todėl Latvijos įtaigai sankcijos netaikomos.
Pasak jo, anksčiau sanatorija Jūrmaloje irgi priklausė Baltarusijos prezidento administracijai, vėliau ji tapo pavaldi baltarusiškai nepelno siekiančiai visuomeninei organizacijai, o nuo 2005 metų ji atiteko trims Baltarusijos piliečiams, kurių sankcijų sąraše nėra.
„Darbiečiui“ Mindaugui Puidokui iškėlus klausimą dėl galimybės Lietuvai perimti sanatoriją, E.Meilūnas paaiškino, kad ji priklauso Baltarusijos valstybei.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimais siūloma įteisinti „sankcijų taikymo išmoką“, kuri būtų mokama atleistiems darbuotojams, jei darbdaviams pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos.
Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę „Belorus“ sanatorijos situaciją aptarė su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir pabrėžė, kad ES sankcijų taikymas Baltarusijos režimui neturėtų pabloginti Lietuvos piliečių ar įmonių padėties.
