Atliekant žemė kasimo darbus ties Palemonu aptiktas sovietmečio palikimas – didelis užteršto grunto kiekis naftos produktais.
Tikėtina, kad teršalai šioje teritorijoje kaupėsi dešimtmečius, joje prieš 50 metų buvo įrengtos bitumo saugyklos ir sumontuoti įrenginiai asfaltui gaminti. Tuomet šios medžiagos buvo naudojamos automagistralei Vilnius–Kaunas tiesti.
Suskaičiuota, kad visi numatyti papildomi darbai gamtos žalai atstatyti ir aplinkai sutvarkyti kainuos beveik 3,9 mln. eurų.
Konfliktas kilo, kai darbų rangovo, bendrovės „Leonhard Weiss“ Estijos padalinio „Leonhard Weiss OU“ darbuotojai pareiškė neva naftos produktais užteršto grunto tankis yra apie 1,5 t/m3, nors tvarkybos plane nurodyta, tokio grunto tankis turi būti apie 1,7 t/m3.
Norą sumažinti tankį nesunku paaiškinti. Kuo lengvesnis gruntas, tuo mažiau išlaidų jį tinkamai sutvarkyti. Oficialiai nurodžius mažesnius grunto kiekius negu iš tikrųjų iškasta, galima nemažai sutaupyti. Tačiau tuomet kyla klausimas, kur atsidūrė nevalytas gruntas.
Bendrovės „LTG Infra“ „Rail Baltica“ projektų grupės vadovas Virginijus Jurėnas oficialiai perspėjo „Leonhard Weiss OU“ vadovybę dėl jos veiksmų bandant be pagrindo koreguoti atliekų masės tankį.
„Rangovo reikalavimas apmokėti už atliktus darbus naudojant nepagrįstą grunto tankį kelia pagrįstą įtarimą dėl galimo siekio neteisėtai pasipelnyti ir galimos žalos gamtai padarymo“, – rašome V.Jurėno pasirašytame dokumente.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ projektų vadovo Domo Jurevičiaus, bendrovė vadovaujasi užterštos teritorijos sutvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, įskaitant ir tvarkybos plane numatytais kriterijais, pagrįstais ekogeologiniais grunto tyrimais.
„Bendrovė ir rangovas nesutaria dėl aktuojamų darbų kiekio, todėl negalime tiksliai nurodyti, už kokią vertę naftos produktais užteršto grunto Palemono geležinkelio stotyje kasimo ir utilizavimo darbų yra priėmusi bendrovė „LTG Infra“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo D.Jurevičius.
Jis pridūrė, kad rangovas delsia pateikti mokėjimo dokumentus dėl bendrovei priimto atliktų darbų kiekio, kuris sudaro daugiau kaip 14 tūkst. m3 užteršto grunto.
Tuo tarpu Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo ( BK 270 str. 2 d.).
Prokuratūros atstovai paskelbė, kad įtarimai yra pareikšti vienam fiziniam asmeniui, o detalesnė informacija šiuo metu yra neteikiama.
Dėl netinkamai vykdomų „Leonhard Weiss OU“ sutartinių įsipareigojimų į teismą nusprendė kreiptis jungtinės veiklos partneriai – bendrovės „Autokausta“ ir „Hidrostatyba“.
Nei Kaune įsteigto bendrovės „Leonhard Weiss“ padalinio „Leonhard Weiss Lietuva“ vadovas Danas Šmigelskas, nei kiti įmonės atstovai į pateiktus klausimus, susijusius su darbais Kauno geležinkelio mazge, nesutiko atsakyti.
