Sostinėje įsikūręs Liepkalnio slidinėjimo centras vilties vėl veikti nepraranda. Pirmadienį Vyriausybei išsiųstas prašymas persvarstyti žiemos sporto veiklos ribojimus.
Rankų nenuleidžia
„Pirmadienį kreipėmės į Vyriausybę, kad skubos tvarka svarstytų apie mūsų veiklos atnaujinimą. Pateikėme visą saugumo priemonių paketą – kaip veiklą vykdytume“, – pirmadienio rytą naujienų portalui lrytas.lt teigė slidinėjimo centro „Liepkalnis“ vadovas Artūras Bielskus.
Dar gruodžio pradžioje Slidinėjimo centrų asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama nurodyti, ką reikėtų padaryti, kad žiemos sporto centrų veikla būtų atnaujinta.
Kadenciją baigiančio sveikatos apsaugo ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė tada aiškino, jog „Liepkalnis“ įprastos veiklos vykdyti negalės – ant kalno leidžiama treniruotis tik profesionalams, o individualias treniruotes vykdyti tik su instruktoriumi.
„Mes nuo gruodžio mėnesio matėme, kokia epidemiologinė situacija yra Lietuvoje. Suprasdami tylėjome ir nesikreipėme niekur daugiau. Aišku, dabar situacija gal kažkiek ir pradėjo gerėti – čia vienas aspektas. Tačiau pasižiūrėkite, kas darosi visur lauke“, – apie būrius žmonių ant kiekvieno baltuojančio kalno kalba A.Bielskus.
Anot jo, žmonėms reikia leisti slidinėti ten, kur galima juos sukontroliuoti.
Situaciją vadina nelogiška
„Širdis plyšta, kad taip yra. Visi kalnai Lietuvoje nusėti žmonėmis, o mes veikti negalime. Kur žmonės renkasi nekontroliuojami – ten nieko, o pas mus – negalima, nors turime visą sąrašą priemonių, kaip užtikrinti saugumą“, – piktinasi slidinėjimo centro „Liepkalnis“ vadovas Artūras Bielskus.
A.Bielskus visų Lietuvos slidinėjimų centrų vardu teigia, jog situacija jų verslui – itin skaudi.
„Visų pirma, skaudu finansiškai, nes mes negauname absoliučiai jokių pajamų, o mums iš tų pajamų reikia išsilaikyti visus metus. Mes turime daug darbuotojų, kadangi plotai dideli, daug inžinerinių, technikos priemonių, kurias reikia prižiūrėti. Taip pat reikia mokėti paskolas, nuomas, mokesčius už darbuotojus“, – apie finansinį spaudimą kalba A.Bielskus.
Jis sako, jog žiemos sporto veikla užsiimantys žmonės turi tik du su puse mėnesio susirinkti pajamas visiems metams.
„Ar mums skaudu? Taip, labai. Po praeitos žiemos, kurios apskritai nebuvo, situacija yra labai bloga. Matyti tai, kad visur leidžiama ir toleruojama čiuožinėti, o pas mus ne, yra labai nelogiška ir skaudu“, – apie susiklosčiusią situaciją kalba A.Bielskus.
Teigia, kad saugumą užtikrinti pavyktų
Slidinėjimo centro „Liepkalnis“ vadovas A.Bielskus teigia nematantis, kur galėtų kilti problemų, kalbant apie saugumo užtikrinimą slidinėjimo centruose.
„Šiuo metu mes turime laikyti visą kalną aptvėrę, užbarikaduoti įvažiavimus ir įėjimus, pasamdyti daugiau sargų, kad vaikytų žmones, nes neįmanoma atlaikyti to srauto žmonių, kuris pas mus nori ateiti“, – teigia A.Bielskus.
Anot jo, vienas svarbiausių saugumo reikalavimų – žmonių skaičiaus ribojimas – gali būti laisvai įgyvendinamas.
„Pirmas dalykas – ribojamas žmonių kiekis ir eilės prie keltuvų. Žinoma, eilėse tarp žmonių būtų išlaikomas dviejų metrų atstumas. Taip pat būtų taikomos išankstinės rezervacijos“, – apie saugumo užtikrinimą kalba A.Bielskus. – Rezervuoti būtų galima tik du bilietus todėl, kad žmonės neateitų didelėmis grupėmis. Aišku, mūsų darbuotojai važinės ir kontroliuos, kad žmonės nesiburtų ir laikytųsi saugių atstumų.“
Jis teigia, jog taip pat atsisako įrangos nuomos punktų bei slidinėjimo mokyklos veiklos. Kad būtų dar mažiau kontakto – bilietai įsigyjami per langelį.
A.Bielskus sako, jog slidinėjimo sportas savo specifika sudaro tinkamas sąlygas laikytis visų saugumo reikalavimų: „Tiesiog fiziškai neįmanoma turėti kontakto. Juk nusileidžiant nuo kalno tikrai atstumų laikomasi. Tarp keltuvų ar taip, ar taip yra dešimt metrų atstumas. Eilėse prie keltuvų žmonės stovi su slidėmis ir vienas prie kito tikrai negali prisiglausti.“
A.Bielskus žada atstumus dar didinti, jei tik bus leista veiklą atnaujinti.
G. Paluckas: slidinėjimo centrai ir daugelis kitų verslų galėtų veikti
Opozicinės Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė turėtų atsižvelgti į Slidinėjimo centrų asociacijos prašymą leisti šiems atnaujinti veiklą, taip pat ragina peržiūrėti karantino draudimus smulkiesiems prekybininkams ir paslaugų teikėjams.
„Žmonės eina ir eis į lauką, namie lyg narvuose užsidarę tikrai nesėdės. Jeigu jau žmonės eina į lauką, tai valdžios užduotis – minimizuoti galima užkrato riziką. Chaotiškas masinis būriavimasis parkuose yra daug rizikingesnis ir mažiau kontroliuojamas nei, tarkime, slidinėjimo centruose, kur būtų aiškus asmuo, atsakingas už tvarką ir pažeidimų prevenciją“, – teigia G. Paluckas.
Pasak G. Palucko, leidus veikti slidinėjimo centrams, galima būtų suderinti ir ūkinę komercinę veiklą, ir užtikrinti, kad veiklos metu būtų laikomasi visų reikalingų taisyklių.
Socialdemokratų partijos pirmininkas taip pat siūlo kuo greičiau peržiūrėti karantino apribojimus smulkiesiems prekybininkams ir paslaugų teikėjams. Jo teigimu, galiojantys karantino reikalavimai šiuo metu yra diskriminuojantys.
„Turi keistis požiūris į karantino draudimus. Ir juokinga, ir absurdiška, kad daliai verslų, kurie gali kontroliuoti užsikrėtimo riziką ir laikytis visų būtinų reikalavimų, veikti yra draudžiama. Tuo metu didiesiems prekybos centrams viskas galima. Akivaizdu, kad valdžios taikomos priemonės kai kuriais atvejais yra netaiklios ir beprasmės, o tai mažina pasitikėjimą valdžios gebėjimu mąstyti blaiviai“, – komentuoja G. Paluckas.
Slidinėjimo centrų asociacija, vienijanti įstaigas Vilniuje, Anykščiuose, Ignalinoje, Klaipėdos, Plungės, Šilalės rajonuose, pirmadienį pranešė pateikusi prašymą Vyriausybei „skubos tvarka svarstyti slidinėjimo centrų veiklos ribojimų panaikinimą“.
Asociacijos kreipimesi akcentuojama, kad kaimyninėse ir kitose užsienio šalyse šiuo metu slidinėjimo centrai veikia taikydami išankstines rezervacijas, klientų skaičiaus ribojimą – būtent tokių priemonių ketinama laikytis ir Lietuvoje.
Tikimės papildyti Sveikatos apsaugos ministerijos komentaru.
