„Problema yra ta, kad santykinai nedidelė dalis bedarbių yra apsaugoti „Sodros“ nedarbo draudimu.
Jie tiesiog netenkina sąlygų ir socialinio draudimo nedarbo išmokos negauna, nes jų draudimo stažas yra nepakankamas arba išmokos mokėjimo laikas pasibaigė, o jie vis dar darbo neturi“, – Trišalės tarybos posėdyje, pristatydamas apklausą apie koronaviruso pasekmių švelninimo priemones iš ilgalaikės socialinės politikos perspektyvos, teigė R. Lazutka.
Jo teigimu, kai kurios šalys palengvina nedarbo draudimo išmokos gavimo sąlygas ir išplečia gavimo laiką bent jau krizių metu.
N. Mačiulis apie ateinančių metų ekonominę padėtį: neturėtume jausti didelio neigiamo poveikio
„Šalys palengvina nedarbo draudimo gavimo sąlygas ir išplečia gavimo laiką. Analogiškai taip pritaikyta buvo ligos draudimo išmoka, žinant, kad paprastai ji mokama, kai žmogus serga arba jo vaikas serga, o buvo išplėsta ir pritaikyta (situacijai – ELTA), kai tėvai negali dirbti, nes užsidarė mokykla arba darželis.
Daugelis šalių ir nedarbo draudimo sistemą analogiškai pakoreguoja. Lietuvoje korekcijų nebuvo, vietoje to buvo įvesta darbo paieškos išmoka“, – sakė R. Lazutka.
„Rekomendacija būtų, kad reikėtų bent laikinai, o gal net pastoviai prailginti išmokos gavimo laiką ir sumažinti reikalavimus.
Jeigu ne nuolatinis pakeitimas būtų, tai bent krizių metu, nes kai yra susikaupęs nemažas bedarbių skaičius, o žmonėms baigiasi nedarbo draudimo išmoka, ką jiems toliau daryti. Jie tada tampa savo šeimos narių išlaikytiniais“, – pridūrė ekonomistas.
Susiję straipsniai
Pasak jo, sudėtinga prognozuoti, kiek lėšų prireiktų įgyvendinti tokiai rekomendacijai, tačiau tikėtina, kad išlaidos padvigubėtų, palyginti su tomis, kurios dabar skiriamos tokiai išmokai.