„Nuo lapkričio pradžios visi komerciniai elektros mainai su Baltarusija yra nutrūkę laikantis bendro Baltijos šalių susitarimo.
Jokia elektra iš Baltarusijos elektros sistemos šiuo metu nėra komerciškai prekiaujama (exchanged) su Europos Sąjunga“, – kalbėjo EK Energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Massimas Garribba.
Europos Parlamento (EP) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komiteto posėdyje jis teigė, kad nors Latvija ir toliau prekiauja elektra su Rusija, bet prekyba baltarusiška elektra nevyksta.
„Elektros eksportas iš Baltarusijos yra sustabdytas nuo lapkričio 3 dienos. Bet nesustojo elektros srautas iš Rusijos per Latviją ir jis tęsiasi. Latvija taiko kilmės įrodymų sistemą (basic proof of origin system) elektrai, kuri kerta sieną. Taip garantuojama, jog nevyksta prekyba baltarusiška elektra“, – sakė M.Garribba.
Jis priminė, kad EK aktyviai dalyvauja Baltijos šalims toliau tęsiant diskusijas dėl trišalių veiksmų prekiaujant elektra su trečiosiomis šalimis, tai yra, su Rusija.
„Baltijos šalių prekybos režimo įgyvendinimo detalės tebėra aptariamos, Komisijos parama – garantuojama“, – aiškino EK atstovas.
Pasak jo, Komisija stengiasi, kad Astravo AE atitiktų saugumo standartus.
„Darome viską, kas yra mūsų galioje, norėdami užtikrinti, kad Baltarusija ir Astravo AE atitinka aukščiausius tarptautinius saugumo standartus. Tačiau noriu pabrėžti, kad galutinė atsakomybė tenka Baltarusijos operatorei ir priežiūrą atliekančiam nacionaliniam reguliuotojui“, – sakė M. Garribba.
Pareigūno teigimu, Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupė (ENSREG) turėtų jau artimiausiu metu pateikti streso testų ir saugumo situacijos vertinimą – tai numatoma padaryti iki Astravo AE komercinio paleidimo, kuris gali vykti kovą.
Vasarį streso testų vertinimo misija (peer review team) ketina apsilankyti jėgainėje.
„Apibendrinant, peržiūros procesas yra labai pažengęs. Tikimės, kad artimiausiais mėnesiais ENSREG užbaigs ir paskelbs ekspertų išvadas, įskaitant ir aukšto prioriteto saugumo klausimus“, – kalbėjo M Garribba.
Kalbėdamas kitu Baltijos šalių energetikos sektoriui svarbiu – tinklų sinchronizavimo su Europa – klausimu, pareigūnas patikino, jog EK remia projektą ir politiškai, ir finansiškai. Jis priminė, kad tam ES jau skyrė daugiau kaip 1 mlrd. eurų.
„Nematome jokios priežasties, kodėl jis nebūtų užbaigtas suplanuotu laiku, – iki 2025 metų pabaigos“, – konstatavo M. Garribba.
Energetikos ministras Dainius Kreivys sausį teigė, jog „faktas lieka faktu: latviai prekiauja baltarusiška elektra“, o Lietuvos priimtas „antiastravinis“ įstatymas yra pažeidžiamas.
„VERT – reguliatorius – yra aiškiai pasakęs, kad elektra, kuri teka šiandien į Lietuvą, yra iš Baltarusijos, yra suprekiaujama Rygos biržoje ir pažeidžia įstatymą.
Galiu pasakyti, kad tie duomenys dirbant kartu su operatoriumi „Litrgrid“ – dar gilesni. Jie rodo, kad elektra iš Astravo atominės elektrinės patenka į Lietuvą, ja suprekiaujama ir mes ją suvartojame“, – interviu BNS sakė D.Kreivys.
Šią savaitę ministras sakė, kad kvies Latvijos kolegą tęsti derybas dėl trišalės prekybos elektra metodikos.
Lietuvos Vyriausybė sausio 13-ąją nusprendė sukurti komisiją bei darbo grupę Astravo AE ir elektros tinklų sinchronizavimo klausimais. Ministras teigia, kad darbo grupė pradės veiklą kitos savaitės pradžioje, o vasario pabaigoje planuojama turėti ir veiksmų planą Astravo AE elektros blokadai.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) vienintelė iš Baltijos šalių kol kas nepatvirtino naujos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos, nes ji esą neužkerta kelio prekiauti baltarusiška elektra.
Tačiau Latvijos ir Estijos reguliuotojams patvirtinus, šalys jau taiko naują metodiką – Latvija pagal ją pradėjo prekiauti su Rusija iš karto po to, kai Lietuva pernai lapkričio pradžioje nutraukė prekybą su Baltarusija, pastarojoje įjungus Astravo AE.
Lietuva dabar vadovaujasi 2018-aisiais patvirtinta metodika – ji numatė, kad Lietuva nutraukia prekybą su Baltarusija jai įjungus Astravo AE, o Latvija ir Estija neprekiauja su Rusija.
