„Eilės dabar sumažėjusios, bet visa muitinės sistema JK dar neišdirbta. Kalbėjausi su vežėjais, kurie daug metų važinėja į Jungtinę Karalystę ir į Lietuvą veža krovinius, tai anksčiau – atvažiavo, pasikrovė ir išvažiavo kaip per Šengeno valstybę, o dabar sugaišta nuo 2 iki 3 parų.
Kol suveda dokumentus į sistemą, sistema turi suveikti – matyt, koronaviruso aplinkoje dar nėra ypatingai greito darbo ir nėra bendro susikalbėjimo iki galo“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė R.Austinskas.
Kalbėdamas apie didesnį vairuotojų testavimą ir kontrolę, R.Austinskas sakė, kad vežėjai pakankamai saugosi, tačiau neatmetė, jog būtų galima imtis ir kitų priemonių, saugantis koronaviruso mutacijos plitimo.
„Mes galvojame ir tikime, kad šiuo momentu pakankamai daug kontroliuojame, tikriname ir saugomės, bet ką premjerė išsakė, kad grįžus vairuotojui iš Europos parą laiko bandyti izoliuotis, dar negrįžti į šeimą ir pasidaryti testą, ir tik tada pasiekti namus“, – sakė „Linavos“ prezidentas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad Lietuvai aktualus kai kurių šalių taikomas vilkikų vairuotojų COVID-19 testavimo klausimas, kurį svarbu koordinuoti ES lygiu.
Šį klausimą trečiadienį jis aptarė pokalbio su Europos Komisijos transporto komisare Adina Valean metu. Tiesa, komisarė pateikė pavyzdį, kuris, anot jos, kelia abejonių dėl būtino vilkikų vairuotojų testavimo.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad ekspertų taryboje prie Vyriausybės kalbama apie didesnę vilkikų vairuotojų kontrolę, siekiant valdyti koronaviruso pandemiją.
„Yra ekspertų pasiūlymų dėl testavimo ir kontrolės sugriežtinimo. Tikrai mes nekalbame apie sienų uždarymą ar panašius apribojimus, bet kalbame apie šitame sektoriuje dirbančių žmonių sveikatos kontrolę ir galimybių minimizavimą iš kažkur grįžus užkrėsti savo šeimas ar kažkaip mutavusiu virusu pasidalyti.
Mums reikia ieškoti sprendimų, kurie galėtų leisti tą kontrolę sustiprinti“, – po Vyriausybės posėdžio sakė I.Šimonytė.
Vertindamas susiklosčiusią situaciją pervežimų rinkoje Rytuose, R.Austinskas sako, kad nors Baltarusijos kryptimi prekės ir toliau juda kaip įprasta, didesnių rūpesčių kelia tarpvalstybiniuose leidimuose dėl krovinių pervežimo su Rusija neegzistuojantis kvotų lygybės principas.
„Į Baltarusijos pusę prekės juda. Iš tiesų ten turbūt dominuoja Baltarusija su savo pervežimais, nes jūrų uostas buvo viena iš pagrindinių krypčių, kuria važiuoja.
Didesnė problema dabar yra su Rusiją. Iki šios dienos dar neturime pasikeitę tarpvalstybinių leidimų 2021 metams“, – teigė R.Austinskas, paaiškindamas, kad kalbama apie tarpvalstybinį krovinių ir transporto judėjimo leidimą, kuriuo nustatoma, kiek dažnai ir su kokiais kroviniais lietuviai gali važiuoti į Rusiją, bei kiek dažnai rusai gali važiuoti į Lietuvą arba per Lietuvą su turimais leidimais.
Anot R.Austinsko, nerimą kelia tendencija, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje dominuoja vežėjai iš Rusijos.
„Jei pažvelgsime 15 metų atgal, iki įstojimo į ES Lietuvos vežėjai dominavo Rusijos rinkoje. O dabar, pastaruosius 10 metų, mūsų rinkoje tikrai dominuoja rusai, ir mes, Lietuvos vežėjai, ten nedominuojame. Balansų pariteto šiandien leidimų pasikeitime nėra“, – tikino jis.
A.Austinskas pažymėjo, kad vežėjai šiuo metu patiria problemų tiek Vakaruose, tiek Rytuose.
„ES mus spaudžia su mobilumo paketu, ten rinka užsidaro. Rusijos rinka uždaryta per kvotų praleidimų skaičių, ir mes turime jų beveik tris kartus mažiau negu rusai. Rusijos vežėjas yra pigesnis nei Lietuvos vežėjas, ir kroviniai iš terminalų yra išvežami ne Lietuvos vežėjų.
O dalis Lietuvos vežėjų, nedidelės įmonės, tikrai nevažiuoja į Vakarus, jos dirba Rytų kryptimi, turi pakankamai didelį įdirbį, žino specifiką, bet problematika pasidarė dėl pervežimo kainų“, – teigė R.Austinskas.
„Šie klausimai tikrai nebus lengvai sprendžiami su Rusija“, – pridūrė jis.
