Protestą inicijavo Zakopanės kalnų kurorto smulkieji verslininkai, pareiškę, jog žiemos sezonas jiems duoda pagrindinį pelną, o šį praradus grės bankrotai. Verslininkų kantrybė trūko vyriausybei netęsėjus pažado leisti atidaryti kalnų kurortus nuo sausio 17 dienos ir pratęsus draudimus iki vasario mėnesio.
Verslininkus protestui paskatino ir Opolės teismas, pareiškęs, jog vyriausybės draudimai verslui veikti yra neteisėti. Anot teismo, verslus visuotinai uždaryti gailma tik įvedus nepaprastąją padėtį, o ne vyriausybės nutarimu.
Opolės teismas tuo pačiu neteisėta pavadino ir sanitarinės inspekcijos baudą, skirtą vienam verslininkui už savavališką restorano atidarymą. Po to kituose teismuose dar 21 byloje verslininkai buvo išteisinti nuo panašių baudų.
Vyriausybei dabar visgi pavyko išvengti masinio verslininkų nepaklusnumo, ir vietoje žadėtų atsidaryti kelių tūkstančių restoranų ir viešbučių pirmadienį atsidarė pusantro šimto. Likus trims dienoms iki streiko vyriausybė pranešė verslui paremti skirianti dvidešimt milijardų zlotų.
Vienas milijardas konkrečiai buvo skirtas išdalyti dviem šimtams kalnų regionų seniūnijų. Be to, premjeras Mateuszas Morawieckis nurodė pavaldiniams apskambinti kiekvieną įmonę, užsiregistravusią streikui.
Minėtų įmonių vadovams buvo pranešta, jog prisidėję prie streiko privalės grąžinti anksčiau suteiktą paramą ir nebegaus naujos. Tai spėjamai nuo streiko atbaidė daugumą didesnių įmonių.
„Streiko sustabdyti nebepavyks, jis sukels sniego griūties efektą“ – pareiškė Tatrų verslo rūmų prezidentė Agata Wojtowicz. Anot moters, dalies verslininkų kantrybė trūko, jie nebetiki vyriausybės pažadais, ir savavališką atsidarymą vertina, kaip vienintelę galimybę išvengti bankroto.
Dienraščiui „Rzczeczpospolita“ vienų nedidelių poilsio namų savininkė pareiškė, jog kambarius vėl ėmė nuomoti turistams todėl, nes nebeturi iš ko pragyventi. Moteris pareiškė, jog vyriausybė paramą skiria tiems verslininkams, kurie samdo darbuotojus, o ji, dirbanti vien su vyru, negaus nieko ir privalo pati spręsti savo problemas.
Ciešyno mieste įsikūręs garsus restoranas „Pas tris brolius“ savavališkai atsidarė jau prieš savaitę. Restorano pasamdytas advokatas atvykusiems policininkams ir sanitarinės inspekcijos darbuotojams priminė, jog šie neturi galių uždaryti restorano, o lankytojus gali bausti vien tada, jei šie nedėvi veido kaukių ir nesilaiko atstumo.
Policininkai surašė protokolą, jog restoranas dirba ignoruodamas vyriausybės draudžiamą potvarkį. Remdamasi policijos protokolu sanitarinė inspekcija skyrė restoranui maksimalią trisdešimties tūkstančių zlotų baudą, tačiau restoranas ją užginčijo teisme.
Čenstakavos mieste atsidariusį restoraną parėmė taksistai, pareiškę, jog restorano klientus veš už pusę kainos.
Katovicuose prie atsidariusio baro „Bulkęsa“ nutyso klientų eilė, o norėdami pavalgyti Glivicų restorane „Kapec“ žmonės turėjo prasinešti iš anksto, mat norinčių buvo daugybė. Varšuvoje atsidarę du restoranai didesnio žmonių lankytojų pirmadienį nesulaukė.
Vyriausybei savotišką antausį smogė Lenkijos fitneso federacija, pareiškusi, jog šalyje esantys 1300 fitneso klubų atsidarys vasario pirmą dieną nepaisydami ar vyriausybė leis tai daryti ar ne.
Premjeras M.Morawieckis, iš pradžių gąsdinęs neklusnius verslininkus baudomis ir finansinės paramos praradimu, pirmadienį sušvelnino kalbą. Premjeras prašė verslininkus likti solidariais su visa visuomene ir neprisidėti prie pandemijos plitimo bei prašneko apie ryžtą leisti daliai verslų atsidaryti nuo vasario pradžios.
