Nori prekes gabenti į Lenkijos prekybos tinklų parduotuves? Mokėk riebų kyšį

Lietuvos parduotuvėse apstu lenkiškų prekių, o Lenkijoje lietuviškų beveik nėra. Galbūt kaimynams mes esame per maži, o gal tiesiog mūsų gamintojai nemoka kyšių, kuriuos ypač mėgsta lenkų prekybininkai?

Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuviai iki pandemijos dažnai apsipirkdavo Lenkijos prekybos centruose.<br> M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai iki pandemijos dažnai apsipirkdavo Lenkijos prekybos centruose.<br> M.Patašiaus nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>G.Bitvinsko asociatyvi nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>G.Bitvinsko asociatyvi nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>G.Bitvinsko asociatyvi nuotr.
Paaiškėjo, kad lenkų maisto gamintojai dosniai moka kyšius prekybininkams.<br>G.Bitvinsko asociatyvi nuotr.
Į kalėjimą trejiems metams buvo pasiųstas „Kaufland“ vadybininkas.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Į kalėjimą trejiems metams buvo pasiųstas „Kaufland“ vadybininkas.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Specialiai LR, Varšuva

Jan 24, 2021, 10:01 AM

Vroclavo apygardos teismas neseniai paskelbė nuosprendį net 55 asmenims už tai, jog jie mokėjo ar ėmė kyšius, kad vieni ar kiti produktai patektų į prekybos centrų lentynas.

Nagrinėjant bylą paaiškėjo, jog gamintojai buvo priversti mokėti kyšius prekybos tinklų „Kaufland“, „Carrefour“, „Real“, „Makro“ vadybininkams, kad jie priimtų gaminius į prekybą.

Pasodino tik vieną

Tiesa, į kalėjimą trejiems metams buvo pasiųstas vienintelis „Kaufland“ vadybininkas Pawelas S.

Vienų metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta šešiems neteisėtą atlygį gavusiems kitų prekybos tinklų vadybininkams, o kyšius mokėję asmenys atsipirko 15–40 tūkst. zlotų (3,3–8,8 tūkst. eurų) baudomis.

Tarp pastarųjų buvo net tokių garsių gėrimų kaip „Red Bull“, „Martini“, vietinės degtinės „Sobieski“ bei mineralinio vandens „Ustronianka“ platintojai.

Godumas – stulbinantis

Pawelą S. policininkai sulaikė po to, kai iš vieno gamintojo jis paėmė 90 tūkst. zlotų (20 tūkst. eurų) už gaminio priėmimą į prekybą.

Slėptuvėse jo naujame name bei bute Vroclavo centre policininkai atrado įvairios valiutos, kurios vertė – 4,1 mln. zlotų (900 tūkst. eurų).

Vyriškis iš gamintojų sau bei žmonai dar buvo išsireikalavęs leisti nemokamai naudotis trimis prabangiais automobiliais, o dalį kyšių laikė dviejose banko saugyklose.

Tiksli jo gauto atlygio suma nėra žinoma, tačiau policininkai šį vadybininką sekė beveik metus ir nustatė jo nemenką apetitą patvirtinančių faktų.

Suma – prekybos startui

Paaiškėjo, kad Pawelas S. per oficialius susitikimus su gamintojais vaidino atšiaurų ir nelinkusį derėtis, bet vėliau pats iš anoniminio telefono paskambindavo ir pasiūlydavo derėtis susitikus privačiai.

Pawelas S. ne tiktai prašydavo sumokėti konkrečią nurodytą „prekybos starto“ sumą, bet ir reikalavo 2–5 procentų nuo konkrečios prekės apyvartos.

Tiems gamintojams, kurie nesugebėjo kyšių mokėti grynaisiais, vyras patardavo kreiptis į jo nurodytą įmonę.

Pastaroji išrašydavo didžiules sąskaitas už fiktyvias konsultavimo ar mokymo paslaugas, o gautus pinigus pervesdavo Pawelui S.

Jis papildomų kyšių reikalaudavo ir už tai, kad prekės būtų dedamos geroje vietoje, taip pat spausdavo apmokėti reklaminio prekybos tinklo leidinio spausdinimo išlaidas.

Panašių atveju – apstu

Tinklalapiui naTemat.pl vieno prekybos tinklo vadybininkas pareiškė, kad ši byla yra tiktai ledkalnio viršūnė, nes panašiai dirba visi Lenkijos prekybos tinklai.

Pasak jo, tik keli šimtai garsiausių pasaulinių gaminių yra priimami be paslėptų mokesčių, o už kitus reikalaujama atitinkamo atlygio.

Kyšius esą siūlo patys verslininkai, nes maisto prekių pasiūla kelis kartus didesnė, nei gali tilpti parduotuvėse.

Patekimas į didžiuosius prekybos tinklus garantuoja milžinišką apyvartą ir didelį pelną, priešingu atveju reikia tenkintis sandoriais su pavienėmis parduotuvėmis ar jų grupėmis.

Įdomu tai, kad vykstant šiam teismo procesui Lodzės policija pernai atskleidė ir kitą panašią aferą.

Paaiškėjo, jog viena tarpininkavimo įmonė žaislų prekeivių vardu mokėjo kyšius parduotuvių vadybininkams, kad jie priimtų į prekybą siūlomus gaminius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.