LBA prezidentė taip pat pažymi, kad COVID-19 pandemiją Lietuvos bankai sutiko su stipriais kapitalo ir likvidumo rodikliais.
„Bankai į šią pandemiją įžengė su labai stipriais finansais. Tiek bankų kapitalo, tiek likvidumo ir kiti rodikliai buvo labai stiprūs ir išlieka stiprūs. Blogų paskolų atidėjiniai šiek tiek padidėjo, bet kol kas dar nežymiai.
Žiūrint į praėjusius metus, mes stebėjome, kad verslas iš tiesų atidėjo savo investicinius planus ir skolinosi gerokai mažiau.
Tuo metu gyventojai, turint omeny, kad nebuvo kur leisti lėšų, prisitaupė pinigų ir vienas iš būdų, kaip jie sprendė savo lėšas panaudoti, – investavo į nekilnojamąjį turtą. Tad būsto kreditavimo rinka Lietuvoje augo bene sparčiausiai Europoje“, – „Žinių radijui“ sakė ji.
E.Čipkutė teigė 2021 metus esant pokyčių metais, kadangi verslas turi palankią progą nukreipti savo investicinius planus dviem kryptimis – ekonomikos žalinimo ir skaitmenizacijos.
„Tai bus proga verslui perorientuoti savo veiklą, peržiūrėti savo investicinius planus dviem kryptimis, t. y. ekonomikos žalinimas ir skaitmenizacija. Šios kryptys yra dvi, kurias ES sau nusibrėžė kaip prioritetines, tad ateinančiais metais į Lietuvą atplauks daug lėšų iš ES biudžeto, kurios bus skiriamos būtent šioms dviem sritims“, – sakė ji.
Anot E.Čipkutės, dėl išaugusių indėlių skaičiaus bankuose susikaupė apie 8 mlrd. eurų laisvų lėšų.
„Verslo paskolos pernai žymiai sumažėjo, tuo metu būsto paskolos žymiai padidėjo. Tačiau dėl rekordiškai didelių indėlių skaičiaus – štai pernai indėlių kiekis bankų sistemoje padidėjo net 25 proc. ir šiuo metu yra didžiausias visos nepriklausomos Lietuvos istorijoje – bankuose yra apie 8 mlrd. laisvų lėšų, kurias bankai norėtų skolinti“, – sakė E.Čipkutė.
