Druskininkų centre įsikūrusios sanatorijos „Belorus“ salėje stovi nauji, dar neišpakuoti baldai. Šalia jų – plakatai su užrašais „Kodėl žlugdoma sanatorija „Belorus“?, „Kodėl taikomos sankcijos Lietuvos žmonėms?“.
Neseniai nupirktų baldų sanatorijai gali nebeprireikti, bet kartą ant jos tvoros jau kaboję plakatai dar bus išnešti į gatves.
„Belorus“ darbuotojai planuoja protesto akcijas, kuriomis sieks įrodyti nepelnytai tapę sankcijų, kurias Europos Sąjunga taiko Minsko režimui, aukomis.
Tačiau vargu ar tai prikels sanatoriją – kaimyninei valstybei priklausančios įstaigos, atrodo, laukia liūdna ateitis.
„Mes esame medikai ir neužsiimame politika, todėl prašome, kad nebūtų panaikintos mūsų darbo vietos, kad galėtume dirbti tai, dėl ko ir pasirinkome šią profesiją, – gydyti vaikus“, – kalbėjo sanatorijoje „Belorus“ dirbanti gydytoja Lina Grigienė, kurią įskaudino kai kurių politikų žodžiai, esą jie – Rusijos ar Minsko režimo gelbėtojai.
Beveik keturi šimtai sanatorijos „Belorus“ darbuotojų pasijuto niekam nereikalingi per vieną dieną. Iki gruodžio 15-osios šioje sanatorijoje dar ilsėjosi kompensacijas atostogoms iš valstybės gavę Lietuvos medikai, kiti svečiai.
„Gruodžio 16-ąją baigėme darbus, o kitą dieną „Swedbank“ jau užblokavo sąskaitas. Kai gavau tokį pranešimą, maniau, kad tai nesusipratimas – juk neramumai Baltarusijoje prasidėjo dar rugpjūčio mėnesį“, – pasakojo sanatorijos „Belorus“ rinkodaros specialistas Povilas Dakinevičius.
Gali netekti butų
Kai kuriems darbuotojams iškilo grėsmė likti ne tik bedarbiais, bet ir benamiais – 35 šeimos gyvena sanatorijos „Belorus“ skirtame bendrabutyje arba tarnybiniuose butuose.
Tai – medikai ir slaugytojai, prieš keliasdešimt metų atvykę iš Baltarusijos. Per tiek laiko jie išmoko lietuvių kalbą, sukūrė šeimas. Net jei reikėtų palikti namus Druskininkuose, dauguma jų nebeturėtų pastogės ir Baltarusijoje. Minskas, tarsi nujausdamas, kad gali sulaukti sankcijų, buvo gudriai sudaręs išskirtines darbo ir gyvenimo sąlygas sanatorijos darbuotojams.
Prieš 34 metus iš Baltarusijos dirbti į Druskininkus atvykusi ir neįgalų sūnų užauginusi slaugytoja Valentina Kvietkauskienė dabar jaučiasi tarsi patekusi į spąstus, o vieniša motina Tatjana Morozko tikino nežinanti, ką atsakyti, kai vaikas paklausia: „Mama, kur mes gyvensime?“
Už komunalines paslaugas darbuotojai moka sanatorijai, o sanatorija atsiskaito su tiekėjais.
Slaugytojos baiminosi, kad įšaldžius sąskaitas jų butuose bus išjungta elektra ir vanduo.
Nedirba beveik metus
„Auginu du nepilnamečius vaikus ir nežinau, kaip mes gyvensime rytoj. Kai iš mūsų atėmė pašalpą už prastovas, likome be jokių pajamų. Bet šiuo sunkiu karantino metu mes turime teisę gauti valstybės paramą, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, sąžiningai mokėję mokesčius“, – kalbėjo L.Grigienė.
Ji darbo neturi jau dešimt mėnesių. „Vienintelis mano darbdavys – sunkiai sergantis vaikas, kuris atvažiuoja į mūsų sanatoriją tikėdamasis pasveikti, o mano pareiga – padėti jam“, – sakė 6 metus šioje sanatorijoje dirbanti L.Grigienė.
Tačiau besigydančių vaikų iš Baltarusijos Druskininkuose nėra jau nuo praėjusių metų kovo vidurio.
Paskelbus pirmąjį karantiną – kovo 19-ąją – šalia sanatorijos išsirikiavo policijos lydima autobusų kolona ir dešimtis neįgalių vaikų išvežė atgal į Baltarusiją.
Pasiūlė ieškotis darbo
Vasarą sanatorijoje lankėsi poilsiautojai, ilsėjosi valstybės paramą gavę medikai, tačiau vaikus gydantys darbuotojai darbo nebeturėjo. Visą tą laiką jiems buvo mokamos pašalpos už prastovą.
Laikinai darbo neturėję medikai dabar gali tapti nuolatiniais bedarbiais.
Seimui skubos tvarka priėmus Užimtumo įstatymo pataisas jiems siūloma sumokėti dviejų mėnesių išeitines pašalpas ir ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą.
Per pandemiją apmirusiame kurorte kelių dešimčių pediatrų, kineziterapeutų ir slaugytojų kol kas niekam nereikia.
Kelionės neatsipirktų
„Negi dabar turėčiau keisti specialybę, kurios mokėmės po ketverius–šešerius metus?“ – kalbėjo kineziterapeutas Rokas Kvederavičius, „Belarus“ sanatorijoje dirbantis kartu su žmona, kuri šiuo metu išėjusi motinystės atostogų.
Medikų šeima augina penkių mėnesių kūdikį. „Mokame paskolą, susimokame už šildymą ir trijų asmenų šeimai lieka keli šimtai eurų“, – pasakojo R.Kvederavičius.
Nors jauna medikų šeima planavo gyventi Druskininkuose, vis dažniau pagalvoja, kad planus gali tekti keisti, nes rasti darbo šiame kurorte arba aplinkiniuose miestuose – mažai vilčių.
„Koks turi būti atlyginimas, kad atsipirktų kasdienės kelionės arba būsto nuoma Alytuje, Lazdijuose ir Varėnoje? O dirbti tam, kad užsidirbtum degalams, manau, tikrai neverta“, – skaičiavo medikas.
Rado dvi darbo vietas
Užimtumo tarnyba nurodė, esą Alytaus regione medikams yra apie 230 darbo vietų. Tokia žinia nustebino sanatorijos „Belorus“ darbuotojus – jie jau domėjosi galimybėmis susirasti darbo, tačiau Varėnoje laisvų vietų yra vienai medicinos seseriai ir vienai slaugytojos padėjėjai.
Slaugytojų trūksta vienai Trakų globos įstaigai, bet iki darbo vietos į vieną pusę kasdien reikėtų važiuoti apie šimtą kilometrų.
Sanatorijoje dirbo ne tik medikai – be darbo liko virėjai, padavėjai, kambarinės, administracijos darbuotojai.
„Šioje sanatorijoje dirbu 20 metų, esu Rinkodaros skyriaus vedėja, man 56 metai. Kas mane priims dirbti?“ – svarstė Elena Ramanauskienė.
Sausio 20-ąją sanatorijos darbuotojai vėl planavo grįžti į darbą ir po pertraukos pasiruošti naujam sezonui.
Vasario mėnesiui dalis kambarių jau buvo rezervuota – poilsiautojams iš Lietuvos ir kitų Europos šalių skirtas dešimties aukštų sanatorijos korpusas.
Pinigai lieka Lietuvoje
Vien iš medikų atostogų programos pernai sanatorija uždirbo apie 120 tūkst. eurų, dalyvavo tarptautiniame neįgalių vaikų gydymo projekte, kurį finansavo ES.
Rinkodaros skyriaus vadovės E.Ramanauskienės teigimu, visi sanatorijos uždirbti pinigai lieka Lietuvoje: „Mūsų teritorijoje yra teniso aikštynai, žaidimų aikštelės skirtingo amžiaus vaikams, atnaujinti visi korpusai.
Vien į vaikų korpuso atnaujinimą praėjusiais metais investuota du milijonai eurų.“
Maistą, higienos priemones ir kitas būtinas prekes sanatorija perka iš Lietuvos tiekėjų.
Grąžino nepanaudotas lėšas
E.Ramanauskienės teigimu, Baltarusijai sanatorija pinigus pervedė tik vieną kartą – grąžino už vaikų gydymą iš anksto sumokėtus pinigus, nes mažieji pacientai dėl pandemijos neatvyko.
Į sanatoriją „Belorus“ nuolat atvažiuodavo po kelis šimtus sunkiai sergančių vaikų iš Baltarusijos. Per metus už vaikų gydymą Baltarusija sumoka po 6–7 milijonus eurų.
Darbuotojų teigimu, nemažai šių vaikų – iš sunkiai gyvenančių šeimų, vaikų globos namų. Daugumai jų išvyka į Druskininkus būdavo pirmoji kelionė į užsienį.
Vaikai atsivežtus pinigus išleisdavo Druskininkuose – Vandens parke, muziejuose, parduotuvėse.
Gyvenantieji sunkiau grįždavo su sanatorijos darbuotojų dovanotais žaislais ir drabužiais.
„Belorus“ darbuotojai ir Druskininkų savivaldybė dėl sanatorijai taikomų sankcijų, jos likimo jau kreipėsi į daugybę institucijų bei prezidentą Gitaną Nausėdą, tačiau per mėnesį nesulaukė jokio atsakymo.
Turtas liks be šeimininkų?
– Kokių pasekmių kurortui turėtų vienos didžiausių sanatorijų „Belorus“ uždarymas? – paklausėme Druskininkų mero Ričardo Malinausko.
– Pirmiausia įvertinkime, kokia tai yra vieta, kokia miesto teritorija. Tai miesto centras su daugybe pastatų, užimančių tūkstančius kvadratinių metrų, ir daug milijonų vertu turtu.
Jeigu sanatorijos veikla ir toliau bus paralyžiuota, pasekmės bus liūdnos.
Prieš keletą dienų sanatorija gavo grasinančius raštus per dešimt dienų išjungti elektrą ir šilumą.
Šie raštai, mano žiniomis, persiųsti ir sąskaitas įšaldžiusiam bankui, ir Užsienio reikalų ministerijai.
Ką reiškia tokiam objektui išjungti elektrą? Vadinasi, pastatas nebebus šildomas, nebeveiks signalizacija. Kas būna su pastatu, jeigu jis nešildomas? Jau po šios žiemos atsiras pelėsis, pradės kristi tinkas.
Jei sanatorija ateityje neturės lėšų, kas tuos pastatus saugos – direktorius su administracija? Gal ir taip, bet tik parą, savaitę, o kas vėliau? Bus išdaužyti langai, išgrobstytas turtas ir įranga.
Jei taip įvyks, miesto centre liks kaimyninės šalies monstras su išdaužytais langais ir sugriauta infrastruktūra.
– Ar šią situaciją savivaldybė kaip nors gali pakeisti?
– Galiu pasakyti, kad savivaldybė šiai įstaigai padės visuose teisiniuose procesuose, nepaisant to, kuo savivaldybė būtų gąsdinama ir į kokias politines ar geopolitines intrigas ją būtų norima įvelti.
Ne sanatorijos steigėją, o joje dirbančius žmones ir pačią sanatoriją mes ginsime visais teisiniais būdais.
Lietuvoje teismai trunka po keletą metų, o dėl politinių motyvų – tai žinau iš asmeninės patirties – sprendimo galima ir nesulaukti. Tuomet liks Europos teismai. Tačiau tai gali vėl ilgai užtrukti.
Kas bus su visu šiuo turtu? Manau, kad galiausiai Lietuva turės atlyginti visą žalą.
– Ką Druskininkams reiškia 400 staiga atsiradusių bedarbių?
– Palyginkime šią situaciją su Vilniumi. Jei staiga vienuolikai tūkstančių žmonių būtų pasakyta: „Eikite į gatvę, o mes du mėnesius jums mokėsime pašalpas.“
Druskininkai yra kurortas, kur 80 procentų gyvenimo tiesiogiai susiję su turizmu, poilsiu ir gydymo paslaugomis, bet dabar jis yra paralyžiuotas.
Žinau, kad daliai darbuotojų atleidimo lapelius jau įteikė sanatorija „Grand SPA Lietuva“. Galbūt taip padaryta, kad įstaigai palengvėtų našta ir darbuotojai gautų pašalpas iš Užimtumo tarnybos.
Tačiau kad ir kaip būtų, tai – nedarbas.
2000 metais Druskininkuose nedarbas siekė net 33 procentus, o kurorto gydyklos ir viešbučiai buvo sugriauti arba nerenovuoti. Šiuo metu turime puikią infrastruktūrą ir visiškai sugriautą veiklą.
Sanatorija mokesčius moka Lietuvai
Sanatorija „Belorus“ Druskininkų centre pastatyta 1978 metais. Sanatorijos komplekso savininkas – Baltarusijos prezidento reikalų valdyba. Ši valdyba yra ir sanatorijos steigėja. Sanatorijai vadovauja jos paskirtas direktorius.
Nors oficialiai sanatorija priklauso Baltarusijai, nuo 1997 metų Lietuvoje ji įregistruota kaip viešoji įstaiga, veikia pagal Lietuvos įstatymus ir moka mokesčius į Lietuvos biudžetą.
Sanatorijoje kasmet gydosi keli šimtai neįgalių ir sunkiai sergančių vaikų iš Baltarusijos, jų gydymas finansuojamas iš šios šalies ligonių kasų. Kasmet už vaikų gydymą Baltarusija sanatorijai perveda po 6–7 milijonus eurų.
Sanatorijos gydymo bazė laikoma viena geriausių kurorte, todėl gydytis į ją kasmet atvyksta neįgalių vaikų iš Rusijos, Izraelio ir kitų šalių. Sanatorijos paslaugomis jie naudojasi už savo lėšas.
Be neįgalių vaikų, sanatorija priima ir poilsiautojus, kuriems skirti 74 viešbučio kambariai. Visos lėšos už jiems suteiktas poilsio, sveikatinimo ir grožio paslaugas lieka pačiai sanatorijai.
Praėjusių metų gruodžio 17 d. ES priėmė sprendimą, kuriuo nustatė papildomus ribojimus Baltarusijai. Priėmus šį sprendimą bankas „Swedbank“ tiesiogines sankcijas pritaikė ir Lietuvoje veikiančiai sanatorijai „Belorus“. Pritaikius sankcijas buvo areštuotos įmonės sąskaitos.
„Belorus“ sanatorijos atvejis yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei pritaikomos tarptautinės sankcijos.
