Keliaujančių lauks ir pasivaikščiojimas jūros dugnu, ir ekskursijos po mėsos kombinatą ar cukraus bei linų fabrikus.
– Karantinas anksčiau ar vėliau pasibaigs. Kaip manote, ar lietuviai keliaus po Lietuvą, ar, vis dėlto, bus išsiilgę kelionių į tolimus kraštus?
– Prognozuoti, kai Lietuva ir visos užsienio šalys yra neaiškioje situacijoje, pakankamai sudėtinga. Ekspertai sutinka, kad viskas priklausys nuo to, kaip greitai stabilizuosis situacija. Be abejo, priklausys ir nuo vakcinacijos – kaip greitai didžioji visuomenės dalis bus suskiepyta ir įgaus imunitetą.
Didžioji dalis yra išsiilgę kelionių ir aš daryčiau dvi prielaidas. Pirma – manau, kad vietiniam turizmui gali kilti grėsmė. Stabilizuosis situacija, atsivers kelias į užsienio šalis ir visi numos ranka į Lietuvą, planuos atostogas užsienyje.
Bet vietinis turizmas jau penkerius metus iš eilės auga. Tą galėjome pastebėti ir praėjusio pavasario karantino metu, vasaros sezono metu, kai visi užplūdo Baltijos pajūrį, kurortus.
Tikiu, kad šiais metais vietinis turizmas atsigaus. Visi norės jausti atsargumą, saugumą, tad Lietuva bus ta kryptis, kuri tą saugumą suteiks.
– Kokios naujienos šiemet laukia? Ką verta pamatyti, aplankyti, patirti?
– Bus aktyvus gamtos turizmas, bet turėtų populiarėti ir aktyvios pramogos. Lietuvos turizmo informacijos centrai deda į tai nemažai vilčių, daro įvairius edukacinius žaidimus, leidžia leidinius.
Trakai kvies ne tik paskanauti kibinais, bet ir atrasti naują maršrutą – Trakų sekretus, ne tik per sausumą, bet ir per vandenį. Lobių bus galima ieškoti tiek Galvės ežere, tiek Trakų pilyje. Be abejo, laukia prizai.
Palangai šiemet kovo mėnesį sukanka 100 metų, nuo tada, kai šis nuostabus kurortas buvo grąžintas Lietuvai. Šia proga Palanga pasiūlys nemažai maršrutų ir idėjų, ką veikti, taip pat yra įvairūs dviračių takai po Palangos apylinkes, mėgstantiems pasivaikščioti – maršrutai grafų Tiškevičių keliais.
Druskininkai siūlo workation turizmą, kitaip – darbo atostogas. Šių metų pirmo ketvirčio pabaigoje turi įsikurti co-working ir co-living erdvė, kur kviečiama suderinti savo poilsį ir darbą vienu metu. Erdvė įsikurs miesto centre su gražiu vaizdu į Druskonio ežero fontaną.
– Kiekvienais metais atsiranda naujų dviračių ir pėsčiųjų takų. Ar šiemet kuo nors pradžiuginsit mėgstančius tokį keliavimo būdą?
– Neringa šiemet iš tiesų ruošiasi, nes virsta kultūros sostine, kultūros sala. Atsinaujina ir Nida. Pernai ji mus nustebino švyturio atidarymu ant Urbo kalno. Šiemet šalia Urbo kalno yra sutvarkyti, esami, įrengti ir nauji pasivaikščiojimui gamtoje skirti takai.
Taip pat Neringa yra atvėrusi 1,7 km taką, kuriuo bus galima praeiti ir žmonėms su negalia.
Aš į savo norų sąrašą įsirašiau tokią „razinką“: dviem žmonėms gulimi gultai, kurie išbarstyti po visą Neringą. Tai puikus romantiško vasaros vakaro praleidimas žiūrint į Kuršių Nerijos panoramą.
Druskininkuose atnaujintas legenda tapęs „Žvaigždžių orbitos“ dviračių takas. Juo bus galima riedėti ir sutemus, nes prie tako pastatyti šviestuvai.
Nauja pėsčiųjų ir dviračių trasa palei ežerą atsivers ir Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ji sujungs Palūšės ir Maironių kaimus. Šiuo metu dar ten vyksta darbai, bet vasarą turėtų atsiverti.
– Jeigu paprašyčiau išvardyti 3 populiariausius takus dviračiams, pėstiesiems?
– Šalia Vilniaus, važiuojant Kairėnų link, buvo atidarytas takas. Ten, man atrodo, praėjusį karantiną buvo visa Lietuva. Taip pat legendinis Pučkorių pažintinis takas. Dūkštų pažintinis takas. Jie visada yra tiek miesto svečių, tiek vilniečių mylimi.
Galėčiau išskirti dar vieną taką Šilutės rajone – Aukštumalos pažintinis takas. Jis mėgiamas tiek vietos, tiek užsienio turistų.
– Pastaruoju metu sparčiai populiarėja pramoninis turizmas. Kiek žinau, naujienų ruošia Panevėžys.
– Panevėžys nori pradėti savo veidą rodyti šiuo metu sparčiai pasaulyje populiarėjančiu pramoninio turizmo produktu. Bus galima apsilankyti lino, muilo, cukraus, mėsos kombinatuose, vėjo malūnuose. Tai yra vietos, kurios turėtų sulaukti dėmesio.
Kai kurios iš jų veikia, kai kurios – jau nebe. Bus rengiamos ekskursijos, pasakojama, kaip veikė, kas buvo ir kas išliko iki dabar.
– Kuriame Lietuvos krašte bus galima pasivaikščioti jūros dugnu? Ko laukti ir ko tikėtis turistams?
– Tai nauja pėsčiųjų trasa Jurbarke, kurios ilgis net 17 km, pagal „Kašuvos žiedą“. Šis maršrutas tęsis iki Viešvilės, nuo Viešvilės rezervato iki Kaskalnio draustinio.
Kaskalnio draustinis yra pati aukščiausia žemyninė kopa Lietuvoje. Sakoma, kad ten anksčiau buvo jūros dugnas. Vadinasi, ledynai slinkdami suformavo tokį įdomų kraštovaizdį. Kriauklyčių ar gintariukų, kuriuos randame prie Baltijos jūros, ten nerasime, bet galiu pažadėti, kad matysime puikų kraštovaizdį.
– Dalis žmonių labai mėgsta muziejus. Ar turite gerų žinių muziejų mėgėjams?
– Šis sulėtėjimo metas tikrai davė progą muziejams atnaujinti savo patalpas ar kurti naujas. Noriu išskirti Vilniaus miesto muziejų, kuris šiemet atsivers Vokiečių gatvėje. Šis muziejus turėtų pristatyti Vilniaus miesto istoriją, kultūrą, urbanistiką, architektūrą labai šiuolaikiškai.
Melomanams labai įdomus muziejus Biržų rajone – tai patefonų muziejus. Ten galima išvysti skirtingų laikmečių patefonų kolekciją, galbūt pasiklausyti vinilinių plokštelių.
Atsinaujinęs ir angelų muziejus Anykščiuose. Taip pat atsiveria Palangos kurhauzas.
– Pastaraisiais metais išpopuliarėjo paukščių stebėjimas. Ar šiemet numatoma naujų vietų, iš kur bus glaima stebėti tuos paukščius?
– Tai yra tam tikra ramybės terapija, kai gali atsargiai ir saugiai stebėti retus, įvairių rūšių paukščius, klausytis jų skleidžiamų garsų ne tik nacionaliniuose parkuose, bet ir saugomuose gamtiniuose rezervatuose.
Man teko vasarą lankytis Neringoje, stebėjau Neringai būdingus paukščius iš paukščių stebėjimo bokštelio. Įdomu pajusti, pamatyti ir susilieti su gamta.
Žuvinto biosferos rezervate yra paukščių stebėjimo bokštelis. Galima stebėti retus paukščius ir yra galimybė pamatyti labai retą giesmininkę – meldinę nendrinukę.
Pats naujausias paukščių stebėjimo namelis įsikūrė pernai Plungėje, įsikūrė pernai, bet lankytojams atvers duris šiemet.
– Ką patartumėte tiems, kurie norės keliauti su vaikais?
– Atsigręžti į gamtą ir gyvūnų terapiją. Turime labai daug gyvūnų ūkių: triušiukų, alpakų, pelėdų, vilkų, įvairių paukščių. Siūlyčiau lankyti juos. Taip pat įvairūs muziejai, edukacijos.
Noriu išskirti istorijų dvarelį Anykščiuose. Tai yra muziejus, kur galima ir raginama viską liesti. Yra ir šiurpokas rūsys, ir pažymėti įvairūs Anykščių istorijos laikotarpiai, edukacinė, žaidimų, žinių erdvė.
– Tikiu, bus norinčių atvykti ir iš užsienio. Kur patartumėte nusivežti užsieniečius draugus?
– Geriausiai tokių lankytojų poreikius atliepia užsienio žiniasklaida. Pastebėjome, kad dažniausiai išskiriami du aspektai: gamtos turizmas – įvairūs pažintiniai takai, rezervatai, kelionės kemperiu, ir kultūros paveldas – UNESCO. Kiekvienas užsienio svečias turi pamatyti Vilniaus senamiestį.
Taip pat ir Kauno modernizmą. Praėjusiais metais lapkritį sukūrėme videoklipą, kuriuo norėjome pristatyti Kauno pilką spalvą, kaip spalvą, kuri įkvepia kurti. Sulaukėme milžiniško žurnalistų susidomėjimo, kurie norėjo atvykti, pažinti, aprašyti Kauną ir parodyti savo šaliai.
Kaune šiemet žada atsidaryti legendinis kino teatras „Romuva“. Tai visiškas Kauno modernizmo simbolis. Jis kvies stebėti kino seansus.
– Kultūros sostinė – Neringa. Ar be takų, hamakų bus galima patirti dar ką nors naujo?
– Neringa šiemet kuria didelę ir rimtą programą. Be abejo, vietos bendruomenė tikisi, kad viską pavyks įgyvendinti.
Gegužės mėnesį bus kompozitoriaus ir muzikanto Andriaus Mamontovo ir kūrėjos Jolitos Vaitkutės muzikinis instaliacijų ir šviesos dailės projektas „Grynumas“.
Gegužę Neringoje planuojama pastatyti ir Hendelio operą. Bus labai daug renginių, menininkų.
