Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė greito ekonomikos atsigavimo nežada, tačiau šiuos metus vadina pokyčių metais ir išskiria dvi kryptis, kuriomis turėtų sekti įmonės, norinčios pritraukti daugiausia investicijų.
– Eivile, versle ir ekonomikoje nuotaikos įvairios. Gamybinės įmonės tikriausiai labiau džiaugiasi. Vis dėlto, tam tikruose sektoriuose labai liūdna. Kokios nuotaikos bankuose?
– Pradėsiu nuo to, kad bankai į šią pandeminę situaciją žengė su labai stipriais finansais. Tiek bankų kapitalo, tiek likvidumo rodikliai buvo labai stiprūs ir išlieka stiprūs. Blogų paskolų atidėjiniai šiek tiek padidėjo, tačiau neženkliai.
Žiūrint į praeitus metus, stebėjome, kad verslas atidėjo savo investicinius planus ir skolinosi gerokai mažiau. Tuo metu gyventojai prisitaupė pinigų. Vienas iš būdų, kaip jie nusprendė savo lėšas panaudoti, – investavimas į NT. Būsto akreditavimo rinka Lietuvoje augo bene sparčiausiai Europoje.
Žiūrint į šiuos metus, manau, kad tai bus pokyčio metai. Verslas turės progą peržiūrėti savo investicinius planus ir pakoreguoti veiklą dvejomis kryptimis.
Pirma – ekonomikos žalinimas, o antra – skaitmenizacija. Šias kryptis nubrėžė ES, tad ateinančiais metais į Lietuvą atplauks daug lėšų iš ES biudžeto, kurios bus skiriamos šioms sritims.
– Ar iš visų rodiklių, kuriuos galima aptarti, būtent paskolų rodiklis labiausiai neramina Lietuvos bankų bendruomenę?
– Čia yra kelios įdomios tendencijos, kurios pasimatė bankų balansuose. Verslo paskolos pernai stipriai sumažėjo, tuo metu būsto paskolos padidėjo. Pernai indėlių kiekis bankų sistemoje padidėjo net 25 proc. ir šiuo metu yra didžiausias visos nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Dėl šios priežasties bankuose yra apie 8 milijardus laisvų lėšų, kurias bankai norėtų skolinti. Jeigu įmonės nori persitvarkyti, tai bankai tikrai laukia ir mielai prisidės.
– Kaip jums atrodo, kodėl žmonės buvo tokie išlaidūs, kalbant apie NT?
– Dėl labai paprastos priežasties – nebuvo, kur tų lėšų leisti kitur. Žmonės neteko keliavimo galimybių, pramogos pasidarė labai ribotos.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad gyvename žemų palūkanų eroje, kuri tęsiasi daugiau nei dešimtmetį ir galima tikėtis, kad tęsis dar kurį laiką.
Investavimo galimybių kitur šiuo metu nėra tiek jau daug. Tai viena iš priežasčių, kodėl NT daugumai atrodo, kaip patraukli investicinė priemonė.
– Daug kalbama apie tai, kad reikia netaupyti ir leisti pinigus. Kitą vertus, tai darydami galime užmaskuoti tam tikras ekonomikos problemas ir remti labai negyvybingas ir nekonkurencingas įmones. Galbūt verčiau būtų leisti ekonomikos ciklui vystytis savaime?
– Jūs labai teisingai sakote, kad lėšas, kurios atkeliauja, reikia leisti protingai. Vis tik Europos centrinis bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir kitos finansų institucijos pabrėžia, kad reikia remti ekonomiką. Aišku, reikia remti protingai ir kreipti dėmesį į perspektyvias šakas bei sritis, kurios didintų šalies bei viso žemyno konkurencingumą.
– Sakydama, kad pinigus reikia leisti protingai, omenyje turite, kad reikia remti kryptis, kurios kuria vertę?
– Būtent. Pagrindinės kryptis, kaip ir minėjau, – skaitmenizacija ir ekonomikos žalinimas. Dar galėčiau pridėti, kad sveikatos sektorius bus nauja sritis. Ši pandemija parodė, kad mūsų medicinos pasiekimai nors ir labai aukšti, bet tikrai nėra galutiniai. Taigi gana daug investicijų plauks į šią sritį.
– Bankų asociacijos nariai susitarė, kad paskolų moratoriumų verslui bei gyventojams taikymo atnaujinimas bus iki kovo 31 dienos. Išreiškus pageidavimą, be sutarties peržiūros ir palūkanų keitimo bus suteiktas paskolos grąžinimo arba lizingo įmokų mokėjimo atidėjimas. Jūs minėjote, kad tų blogų paskolų yra, bet jų kiekis negąsdina. Kodėl tada reikalingas šis atidėjimas?
– Žiūrint į praeitus metus, kai pandemija tik prasidėjo, matėme, kad buvo labai daug besikreipiančių įmonių ir gyventojų, kurie prašė paskolų atidėjimo. Vis dėlto ši tendencija labai greitai pradėjo mažėti ir antrojo karantino metu į bankus kreipėsi vos vienas kitas klientas.
Gyventojai ir verslas vykdo savo įsipareigojimus bankams. Aišku, girdime verslo atstovus ir suprantame, kad kai kuriems sektoriams šis periodas sunkus. Taigi šį moratoriumą nusprendėme pasiūlyti kaip papildomą pagalvę ar atsarginę priemonę tam, kad verslas jaustųsi saugiau ir žinotų, jog esant būtinybei gali kreiptis į banką.
– Daug kalbama apie ekonomikos bei finansų grįžimą į lygį, buvusį prieš pandemiją. Yra ir pesimistinių, ir optimistinių prognozių. Kokia yra jūsų nuomonė šiuo klausimu – pesimistinė ar optimistinė?
– Aš manau, kad laiko tikrai prireiks. Pagrindinis veiksnys – kaip seksis vakcinuoti visuomenę. Matome, kad vakcinacija prasidėjo, tačiau tempai nėra tokie, kurie leistų ekonomikai atsidaryti.
Taip pat pastebime ir agresyvesnių viruso atmainų, kurios vis artėja prie mūsų šalies. Tos grėsmės sunkiai apibrėžiamos, tad labiau linkčiau prie tų prognozių, kad priešpandeminį lygį pasieksime ne šiais metais, o ateinančiais.
– Teko skaityti straipsnį apie prevencines įstatymų pataisas dėl bankų koncentracijos. Kaip supratau, jūs didelės grėsmės čia nematote. Kaip manote, kodėl tai neramina politikus?
– To įstatymo pakeitimo tikslas – suteikti Lietuvos bankui pagrindinę funkciją, kad jis galėtų pasakyti savo nuomonę, kai vyksta bankų susijungimai arba įsigijimai rinkoje. Manome, kad tai yra geras pasiūlymas, nes Lietuvos bankas yra kompetentinga institucija, kuri prižiūri bankų sektorių. Dėl to mes į įstatymo pakeitimą žiūrėjome palankiai.
Bendrai kalbant apie bankų koncentraciją, tai yra rinkos jėgomis sprendžiami dalykai. Pastaraisiais metais koncentracija bankų sektoriuje mūsų šalyje padidėjo dėl to, jog išėjo keli stambūs žaidėjai.
Pozityvus postūmis, kad atsirado naujų rinkos žaidėjų. Lietuvos bankas per pastaruosius porą metų išdavė beveik 10 naujų bankinių licencijų ir dar dabar svarsto keletą naujų svarsto. Tikiuosi, kad tie nauji rinkos žaidėjai turės galimybę išaugti. Žinoma, išauginti banką užtrunka.
– Ką atsakytumėte tiems, kurie mano, jog Lietuvos bankų sistema per daug priklausoma nuo kelių Skandinavijos bankų?
– Jei žiūrėtumėme į statistiką, tai du didžiausi bankai užima apie 65 proc. rinkos. Svarbiausia, kad Lietuva nuo pat nepriklausomybės atgavimo laikų yra atvira ekonomika. Galimybės naujiems rinkos žaidėjams ateiti visada buvo sudarytos ir tai Lietuvos bankas visada pabrėžė.
Manau, kad turime gerą potencialą situaciją kažkiek pakeisti. Pridėčiau ir tai, jog nors koncentracija ir yra gana didelė, negalima sakyti, kad, pavyzdžiui, palūkanų norma pas mus yra didesnė nei kitur. Jei lygintume Baltijos šalis, tai paskolų palūkanų norma Lietuvoje yra mažiausia.
– O kaip paskolų palūkanų norma gali keistis dėl pandeminės situacijos?
– Mums labai padeda tai, kad esame euro zonos nariai ir turime eurą. Vadinasi, kad mūsų galutinis stabilumo garantas yra Europos centrinis bankas, kuris ir šiuo metu remia visą ES ekonomiką ir palaiko jos likvidumą. Manau, kad turime gana geras galimybes išlaikyti tą normą žemame lygyje ir netoli euro zonos vidurkio.
