Populiarėja naujo tipo būstai
Pastaruoju metu Vilniuje populiarėja nuomai skirti bendrojo gyvenimo tipo apartamentai nenorintiems ar negalintiems įsigyti nuosavo būsto.
Vienų mažiausių siūlomų apartamentų plotas – kiek mažiau nei dvidešimt kvadratinių metrų. Tokiame būste galima rasti lovą, didelę spintą, atskirą dušą ir virtuvėlę.
Didžiausiuose siūlomuose apartamentuose vietos daugiau – čia ir lova gerokai didesnė, yra sofa, darbo stalas, taip pat didelė virtuvė bei atskiras vonios kambarys. Tokiuose apartamentuose gali gyventi ir daugiau nei vienas žmogus.
Nekilnojamojo turto bendrovės prognozuoja, kad tokio tipo būstų statyba populiarės ir šiemet.
„Jeigu anksčiau būsto rinka priklausė absoliučiai tik fiziniams asmenimis, dabar kompanijos imasi statyti būstus ir juos nuomoti. Šiais metais matysime daugiau tokių projektų kaip co-living, bendrabučio tipo būstas.
Tai labai maži butai ir jie skirti nuomai“, – apie šių metų NT tendencijas pasakoja bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Rekordinis namų pardavimų skaičius
Per pandemiją išaugo gyventojų susidomėjimas ne tik mažais, bet ir dideliais būstais. Pernai fiksuotas rekordinis individualių namų pardavimų skaičius.
Anot NT agentūros „Oberhaus“ generalinio direktoriaus Audriaus Šapokos, per praeitus metus Vilniaus rajone ir mieste parduotų individualių namų skaičius pasiekė istorines aukštumas.
„Aktyvumas yra didžiulis ir 2020-aisiais tas aktyvumas sparčiai augo. Per metus Vilniaus regione buvo parduota 1400 namų. Tai istoriškai didžiausias namų pardavimas per dešimt metų“, – pasakoja Audrius Šapoka.
Ekspertai mano, kad ir šiemet tendencija išliks panaši, nes pandemija pakoregavo lietuvių būsto lūkesčius.
„Žmonių norai šiek tiek pasikeitė. Aišku, jie suprato, kad butas yra ne tik gyvenamoji vieta, bet ir mokslo, sporto, laisvalaikio erdvė.
Yra netgi tų, kurie aukoja galimybę gyventi miesto centre, ieškodami būsto toliau nuo centro nutolusiuose rajonuose, teritorijose“, – apie pasikeitusius lietuvaičių norus pasakoja nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Sandorių – du kartus daugiau
Skaičiuojama, kad paskutinį praėjusių metų mėnesį būsto sandorių įvykdyta du kartus daugiau nei tuo pačiu metu 2019-aisiais.
Anot „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, ši krizė yra ypatinga, nes, priešingai nei kitų krizių metu, NT rinkos smukimas nėra pastebimas.
„Žmonės sutaupė tikrai nemažai pinigų, nes nebuvo galimybės keliauti, nebuvo galimybės leisti laisvalaikio paslaugoms, restoranams. Taigi nemaža dalis lėšų atsidūrė NT rinkoje“, – situaciją komentuoja Ž.Mauricas.
Daugėja perkančių už santaupas
Pastebima, kad daugėja lietuvių, kurie naują būstą perka ne skolindamiesi, o už santaupas. Pasak Lietuvos banko, per praėjusius metus gyventojai sutaupė 60 proc. daugiau pinigų nei įprastai.
„Nuo pirmo karantino pradžios mes matome išlaidų mažėjimą. Tuo metu pajamos nemažėjo ir netgi matome atlyginimų augimą“, – teigia Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Nora Marija Laurinaitytė.
Anot jos, lietuviai išsiskiria tuo, jog iš visų produktų, į kuriuos galima investuoti, dažniausiai tautiečiams į galvą šauna pinigus išleisti įsigyjant NT.
Ekonomistai prognozuoja, kad dėl sparčiai augančių atlyginimų ir aktyvios rinkos būsto kainos neturėtų kristi.
