Baltarusijos naftos tranzitas per Klaipėdą sustabdytas laikinai: ruošiasi blogiausiam Braižo scenarijus, kas bus jei iš viso nebebus siunčiama per Lietuvą

Strateginė Lietuvos įmonė AB „Klaipėdos nafta“ (KN), valdanti ir Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, šiemet gali susidurti su finansiniu nestabilumu, nes nėra aiškumo dėl baltarusiškų naftos produktų srauto.

Tokios taupymo politikos, kokia vyksta dabar, „Klaipėdos nafta“ įmonėje nebuvo jau daugelį metų.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Tokios taupymo politikos, kokia vyksta dabar, „Klaipėdos nafta“ įmonėje nebuvo jau daugelį metų.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Sausį BNK per Klaipėdą eksportavo nedaug naftos.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Sausį BNK per Klaipėdą eksportavo nedaug naftos.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Tokios taupymo politikos, kokia vyksta dabar, „Klaipėdos nafta“ įmonėje nebuvo jau daugelį metų.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Tokios taupymo politikos, kokia vyksta dabar, „Klaipėdos nafta“ įmonėje nebuvo jau daugelį metų.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Rusija ėmėsi žingsnių, kad atkreiptų į save dėmesį ir pabandytų pritraukti baltarusiškus krovinius į savo uostus.<br> T.Bauro nuotr.
Rusija ėmėsi žingsnių, kad atkreiptų į save dėmesį ir pabandytų pritraukti baltarusiškus krovinius į savo uostus.<br> T.Bauro nuotr.
Pagrindinis KN krovinių srautas yra „Orlen Lietuva“ naftos produktai.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Pagrindinis KN krovinių srautas yra „Orlen Lietuva“ naftos produktai.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Sudėtinga konkrečiai įvertinti galimą poveikį KN veiklai, jei Baltarusijos kroviniai nesugrįš į Klaipėdos uostą.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Sudėtinga konkrečiai įvertinti galimą poveikį KN veiklai, jei Baltarusijos kroviniai nesugrįš į Klaipėdos uostą.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Edgaras Valeckas, www.ve.lt

Feb 5, 2021, 11:34 AM, atnaujinta Feb 5, 2021, 11:58 AM

Pagrindinis įmonės klientas „Orlen Lietuva“, atkūrus geležinkelio atkarpą į Latvijos Rengę, taip pat jau turi pasirinkimo galimybę eksportuoti produkciją per Latvijos uostus.

Be visų šitų nepalankių aplinkybių, KN pajamas smarkiai apkarpė ir sumažinta Suskystintųjų dujų terminalo saugumo dedamoji.

Neaudituotais duomenimis, 2020 metais KN grupė uždirbo 80,5 milijono eurų pajamų – tai net 23 procentais mažiau nei 2019 metais, kai KN grupės pajamos siekė 104,4 mln. eurų. Didžiausią įtaką pajamų mažėjimui turėjo priimti sprendimai siekiant mažinti SGD terminalo saugumo dedamąją 26,8 milijono eurų per metus.

„Vakarų ekspreso“ šaltiniai KN mini, kad tokios taupymo politikos, kokia vyksta dabar, įmonėje nebuvo jau daugelį metų.

Įmonė ne tik kad negauna papildomų pajamų, bet ir yra priversta investuoti, kad diversifikuotų savo veiklą ir galėtų krauti kitokius krovinius ar teiktų papildomas paslaugas.

Baltarusija galvoja

Baltarusijos naftos produktų eksportuotoja „Belaruskaja neftenaja kampanija“ (BNK) gruodį priėmė sprendimą laikinai stabdyti naftos produktų eksportą. Sausį BNK per Klaipėdą eksportavo nedaug naftos, parduotos ankstesniais sandoriais, tačiau vasario mėnesį ar vėliau jų eksportuoti nenumatoma, remiantis BNK skelbiamais konkursais.

„2021 metais nesitikime stabilaus baltarusiškų naftos produktų srauto per „Klaipėdos naftos“ terminalus, o tai neišvengiamai reiškia tolesnį spaudimą įmonės veiklos rezultatams bei mūsų pastangas diversifikuoti veiklas bei kompensuoti galimus praradimus kitų paslaugų alternatyvomis ir kaštų taupymu“, – pranešime sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Darius Šilenskis.

Anot jo, atsižvelgiant į aplinkybes, KN šiemet peržiūrės investicinius planus, atidėdama investicijas, kurios nesusijusios su veiklos tęstinumu, imsis kitų projektų, susijusių su sąnaudų mažinimu ir veiklos efektyvumo didinimu, dirbs su paslaugų ir produktų portfelio diversifikavimu.

Bendrai įmonės vien naftos terminalų pajamos pernai smuko 2 procentais – iki 31,414 mln. eurų (2019 metais – 32,073 mln. eurų).

Apie tai, kad laikinai stabdo naftos produktų eksportą per „Klaipėdos naftos“ terminalą, daugiau nei dešimt metų su šia įmone bendradarbiaujanti BNK pranešė gruodžio viduryje.

Klaipėdos įmonė tuomet teigė, kad visos sutartys su BNK galioja ir toliau, tačiau įsipareigojimai pagal jas stabdomi neapibrėžtam laikui. KN neskelbia, kiek konkrečiai BNK krovinių perkrauna, tačiau teigia, kad jie sudaro apie 25 proc. bendros krovos. Pagrindinis KN krovinių srautas yra „Orlen Lietuva“ naftos produktai.

Nepalankus momentas

„Deja, bet pradėjus 2021 metus vis dar turime konstatuoti, kad koronaviruso pandemija ir toliau turės įtakos naftos perdirbimo segmentui bei visam energetikos sektoriui.

Greito atsigavimo tikimybė tiesiogiai priklausys nuo vakcinavimo tempo pagrindinėse vartojimo rinkose ir su tuo susijusių paklausos augimo prognozių.

Todėl 2021-ieji išliks iššūkių kupinu laikotarpiu ne tik mums, bet ir didelei daliai kitų verslų“, – įsitikinęs D.Šilenskis.

Blogiausia yra tai, kad visa ši situacija naftos produktų versle vyksta kaip tik tuo metu, kai dėl sankcijų Baltarusijai yra uždaroma sanatorija „Belorus“ Druskininkuose, kai nuolat eskaluojamas Astravo atominės elektrinės klausimas, o Lietuvos politikai iš mažesnių ir didesnių tribūnų kalba apie sankcijų Baltarusijai išplėtimą.

Pasinaudodama situacija, Rusija ėmėsi žingsnių, kad atkreiptų į save dėmesį ir pabandytų pritraukti baltarusiškus krovinius į savo uostus.

Praėjusią savaitę Rusijos premjeras Michailas Mišustinas po susitikimo su Baltarusijos ministru pirmininku Romanu Golovčenka davė nurodymą parengti pasiūlymus vežti baltarusiškus naftos produktus per Rusijos uostus Suomių įlankoje.

Viešumoje minima, kad Rusija ribotą laiką pasirengusi suteikti iki 50 procentų sieksiančias nuolaidas, kad pasiūlytų neblogesnes sąlygas nei Baltijos valstybių uostai.

Ginti savo interesus

Priminsime, kad prezidentas Gitanas Nausėda „Belorus“ istorijos kontekste sakė, kad Europos Sąjungos sankcijų taikymas Baltarusijos režimui neturėtų pabloginti Lietuvos piliečių ar įmonių padėties. Tai šalies vadovas pabrėžė sausio pradžioje susitikime su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

Nepanoręs viešintis „Vakarų ekspreso“ šaltinis priminė, kad dar 2011 metais Lietuva tapo ta valstybe, kuri, pasinaudojusi savo veto teise, užblokavo tuo metu ES planuojamas naujas sankcijas prieš Baltarusiją, kurios galėjo pabloginti verslo situaciją Lietuvoje.

Tuomet kaip tik Vyriausybei vadovavo konservatoriai ir liberalai, o susisiekimo ministru buvo klaipėdietis Eligijus Masiulis.

„Du dešimtmečius nuosekliai ir atkakliai buvo daromas darbas, kad baltarusiški kroviniai būtų nukreipti į Klaipėdos uostą, dabar turime politikų, kurių net pavardžių nenoriu minėti.

Jie dėl neišmanymo, nežinojimo ar tiesiog dėl trumpalaikės asmeninės politinės naudos nori viską sugriauti, negalvodami apie ilgalaikius Lietuvos interesus, – liejo emocijas „Vakarų ekspreso“ šaltinis. – Ginant nacionalinius interesus, reikia imti pavyzdį iš Vokietijos, kuri, nepaisydama net didžiulio JAV pasipriešinimo, įgyvendina šiaurinio srauto dujotiekio projektą.“

Pasak jo, Lietuva yra pačioje palankiausioje vietoje Baltarusijos krovinių tranzitui, tačiau bet koks didelis verslas pirmiausia teikia pirmenybę saugumui.

Rusija nuolat dėdavo pastangas pritraukti, ypač Baltarusijos, naftos produktų eksportą, tačiau iki šiol jai tai nepavykdavo. Todėl artimiausi keli mėnesiai gali būti labai svarbūs, nulemsiantys, ko gali ateityje tikėtis tiek Baltarusijos verslo interesai Lietuvoje, tiek Lietuvos verslo interesai Baltarusijoje.

Ruošiasi blogiausiam

KN komercijos direktoriaus Mindaugo Naviko teigimu, pagal pasiekiančią informaciją šiuo metu sudėtinga konkrečiai įvertinti galimą poveikį KN veiklai, jei Baltarusijos kroviniai nesugrįš į Klaipėdos uostą.

Tačiau kol KN klientas neatnaujins įprasto prekybos masto kraunant naftos produktus per Klaipėdą, tikimybė, jog baltarusiški kroviniai nebus siunčiami į Lietuvą, vertinama kaip gana reali ir todėl būtina ruoštis įvairiems veiklos scenarijams.

„Vertinant ekonominiais argumentais, infrastruktūra Klaipėdoje yra parankiausia baltarusiškų naftos produktų eksportui ar, prireikus, importui.

Atidžiai vertiname visą mus šiemet pasiekiančią informaciją iš Baltarusijos ir atitinkamai adaptuojame savo veiklos planus diversifikuodami veiklą, plėsdami paslaugų ir klientų ratą“, – dar pernai sakė M.Navikas.

Pasak KN komercijos vadovo, 2020 m. KN skyrė naujų verslo galimybių paieškai. Tarp tokių – naftos produktų saugojimo paslaugos, kurių paklausa šiemet reikšmingai augo dėl koronaviruso nulemtos pandeminės situacijos ir istoriškai žemų naftos perdirbimo maržų.

„2020-aisiais KN pavyko sėkmingai sureaguoti į besikeičiančius klientų poreikius ir pasiūlyti naftos produktų saugojimo galimybių. Matome ir tolimesnę naftos terminalo talpų nuomos ir produktų saugojimo sudarant ilgalaikes sutartis paklausą.

Šiuo metu jau esame sudarę keletą tokios paslaugos sutarčių, įskaitant sutartis dėl benzino talpyklų nuomos, kurios mums leis įdarbinti esamą infrastruktūrą. Vertiname tai kaip gana stabilią alternatyvą šviesių naftos produktų krovai“, – pabrėžia M. Navikas.

Kartu su naftos produktų saugojimo paslaugų plėtra ir augančia paklausa, bendrovė planuoja plėsti ir laivas-laivas krovos operacijų mastą, išnaudojant valdomos infrastruktūros lankstumą.

Kraus bitumą

KN neseniai pasirašė sutartį su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ dėl dviejų talpyklų rekonstrukcijos ir pritaikymo bitumo krovai darbų. Juos baigti planuojama kitų metų antroje pusėje. Sutarties vertė – 2,1 milijono eurų.

Tai vienas iš bendrovės suplanuotų investicinių projektų, siekiant didinti naftos terminalo Klaipėdoje efektyvumą ir lankstumą pritaikant esamą infrastruktūrą naujiems kroviniams.

Rangovas įsipareigoja „iki rakto“ paruošti esamas dvi talpyklas po 4 200 kub. m, kuriose būdavo laikomas mazutas su vandens priemaišomis, naujam produktui – bitumui perkrauti ir sandėliuoti. Bitumas naudojamas stogo dangų gamyboje, tiesiant kelius ir kt.

Pasak KN komercijos vadovo, planuojant bitumo krovą pasirinkta ne dar plėsti esamą KN terminalą, o pritaikyti esamas talpyklas naujam produktui. Taip bus sutaupyta laiko, kadangi naujų talpyklų statybos užtruktų ilgiau nei esamų rekonstrukcija, bei bus realizuotas tikslas optimaliai išnaudoti esamą terminalo infrastruktūrą.

Nafta ir dujos

Jei KN neteks Baltarusijos naftos produktų srauto, gali būti apsunkintos derybos ir dėl „Orlen Lietuva“ produkcijos krovos kainų. Lenkų valdomos įmonės derybines pozicijas jau stiprintų ne tik atkurta alternatyva vežti geležinkeliais krovinius į Latvijos uostus, bet ir sumažėjusi konkurencija iš Baltarusijos pusės.

Tai gali dar labiau pabloginti KN finansinę situaciją. Blogiausia būtų tai, kad savo netektis naftos produktų krovos versle KN kompensuotų per jos valdomą SGD terminalą, kurio išlaikymo kaštai dešimtmečiams užgulė visos Lietuvos dujų vartotojų pečius.

Tačiau tai, kad paskutiniu metu Lietuvos politikai šiek tiek aptilo sankcijų Baltarusijai klausimu, teikia vilties, kad pamoka yra išmokta.

Tikėtina, kad situacija dar nenužengė per toli ir po kelių mėnesių bus galima kalbėti apie atnaujintą Baltarusijos naftos produktų krovą per Klaipėdos uostą.

Jei taip neįvyks, tai situacija toliau gali dar labiau blogėti, nes tie 2-3 milijonai tonų Baltarusijos naftos produktų yra tik dalis bendro, maždaug 15 milijonų tonų, kaimyninės šalies krovinių srauto vieninteliame Lietuvos uostamiestyje.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.