– Kaip vertinate išmokamos paramos tempą?
– Nuo penktadienio, kai buvo paskirstyti 2 milijonai paramos, pastebiu pagreitį. Bet problema ta pati, kaip ir per pirmąjį karantiną, kad išsikeliame sau pakankamai aukštą kriterijų arba pasistatome biurokratinių mechanizmų tvorą ir vėliau per ją tenka lipti. Tai daro įtaką greičiui… Verslams, kurie jau keturis mėnesius yra karantine ar visiškai sustabdyti, rezultatas ateina gerokai vėluojantis arba net kartais pavėluotas.
– Kokios pagrindinės kliūtys įmonėms, įsisavinant paramą?
– Kai kurios įmonės negauna paramos dėl to, kad yra daugybė kriterijų. Taip pat yra jaučiamas spaudimas tarnautojams arba politikams, kurie priima sprendimus, nes pirmiausia reikia viską devynis kartus paskaičiuoti ir tik vieną kartą nukirpti. Tai kainuoja laiką, resursus, todėl tai stringa.
– Kaip galėtų atrodyti procedūra, jei šiek tiek viskas būtų supaprastinta?
– Yra du keliai: vakarietiškas bei lietuviškas. Vakarietiškas kelias reiškia, kai valstybė pasitiki savo verslu, skiria jam paramą nustatydama kriterijus, o tik vėliau vertina, ar ta parama teisingai paimta. Jei kažkas piktnaudžiauja, parama yra susigrąžinama bei įmonės dar papildomai yra baudžiamos.
Lietuvoje dėl tam tikro nepasitikėjimo turime daugybę kriterijų, reikalavimų. Aišku, reikia sutikti, kad kai kuriais atvejais pačios įmonės yra nerūpestingos. Juk kalbama, kad kartais įmonės už 2019 m. nėra pateikusios finansinės atskaitomybės.
– Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad per savaitę galima gauti paramą toms įmonėms, kurios pateikia visus reikiamus ir tinkamai užpildytus dokumentus. Maksimalus paraiškos nagrinėjimo terminas gali būti 38 dienos, bet taikomas tik tada, jeigu kyla klausimų dėl paraiškos teikėjo duomenų. Kaip vertinate tokius terminus?
– Pirminis terminas nėra realus. Mūsų skaičiavimais, jis yra tarp 2–3 savaičių, nes procedūroje dalyvauja trys institucijos: Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos verslo paramos agentūra ir pati ministerija, o pinigus perveda dar ketvirta institucija. Tie maksimalūs terminai yra drastiški.
Čia jau iškyla filosofinis klausimas: ar mes visus kontroliuojame kaip oro uoste? Visi praeina per melo geležinį detektorių ir tik tada gauna paramą. Ar mes iš pradžių duodame paramą tiems, kuriems reikia ir gauname iš visų pažadą, kad jie elgsis teisingai ir sąžiningai? Vėliau tik tikriname ir filtruojame tuos, kurie nesąžiningai elgiasi.
– Valdantieji taip pat kritikuoja šalies ekonomiką, sakydami, kad praėjusi Vyriausybė skatino paklausą. Ar pasigendate paramos verslui bei paklausos skatinimo priemonių, tokių kaip tiesioginės išmokos įvairioms socialinėms grupėms?
– Tai paprasčiausiai yra subsidija. Dabar paketuose yra subsidijos bei jų apimtis gerokai didesnė. Taip pat ir su prastovų kompensavimu, jis yra gerokai dosnesnis. Jeigu kalbame apie pasiūlos skatinimą, kada valstybė darė užsakymus ar leido savo pinigus, tikriausiai, tai yra labai svarbi priemonė, bet tai tik antro ar trečio būtinumo... Dabar nėra kur skatinti pasiūlą, reikia gelbėti mirštančius…
Išmoka pensininkams nieko bendro neturi su išmokos pagalba verslui bei pasiūlos skatinimu. Tai buvo visiškai politinė priemonė pandeminiame kontekste… Pensininkai, kaip ir valstybės tarnautojai, yra mažiausiai nukentėję, nes jie reguliariai gauna savo atlygį, nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karantinas, ar nebuvo.
– Ką manote apie savivaldybių judėjimų ribojimus? Ar tai nacionalinio lygmens, ar savivaldybių klausimas?
– Tai yra epidemiologinis klausimas. Pirmiausia, tai yra sveikatos klausimas. Man asmeniškai gyvybė yra svarbiau, todėl turi būti sprendžiama iš epidemiologinių kriterijų, o šie kriterijai – sergamumo rodikliai. Mes dabar turime ne tik prekybininkus ar grožio paslaugas, turime daugybę kitų paslaugų, kurios dar lauks ir lauks atsidarymo.
Pandemija veikia domino principu, jei kažkur bus padaryta klaida, sektorių iliuzijos, kurie planuoja, kad pradės dirbti kovo mėnesį, bus nustumiamos į vasaros pradžią.
– Praėjusią savaitę Vyriausybėje turėjome nuomonių nesutapimą, kai ekonomikos ir inovacijų ministrė sakė, jog reikia atlaisvinti kai kuriuos, o Vyriausybė manė kitaip. Čia susidūrė pasaulėžiūra, kuri remiasi į sveikatos rodiklius bei ekonominius neigiamus padarinius. Ką jus manote apie šį ginčą?
– Manau, kad jei valstybė ateitų su svarbiu ekonominiu pagalbos paketu ir jis ateitų greitai, tai įtampos visuomenėje būtų gerokai mažiau.
Antrasis paketas, kai individualią veiklą vykdantys asmenys gaus 100 proc. 2019 m. sumokėto GPM, tai čia vienas dosniausių pasiūlymų. Tokie dalykai nuima socialinę įtampą visuomenei.
Aš esu už gyvybę, todėl čia politinio apsisprendimo klausimas. Kita vertus, turi būti sutarta, kaip mes norime gyventi. Mes norime rizikuoti ir eiti į trečią bangą, ar galime susitelkti ir išeiti sulaukus trečiosios bangos švelniai.
Reikėtų gelbėti smulkų ir vidutinį verslą išmokomis, o ne kažkokius butaforinius verslus, kurie galbūt net nereikalauja paramos.
