Buvo sudarę ir grafikus
„Praėjusią savaitę su bendradarbėmis buvome sudarę grafikus, kuri kurią dieną dirbame. Jau buvome pradėję registruoti ir savo klientus, nes manėme, kad nuo vasario 8-osios bus leidžiama dirbti.
Bet gi paaiškėjo, kad persistengėme. Nuo šio pirmadienio taip ir nebuvo leista atidaryti kirpyklų. Taigi visus grafikus braižome iš naujo. Nes mūsų kirpyklos patalpos nėra didelės, dirbti dviese tuo pačiu metų negalėtume“, – sakė Vilniuje, Baltupiuose kirpėja dirbanti Birutė.
Dirbs kartu su dukra
Pasak Utenoje esančios kirpyklos „Ketera“ savininkės Jūratės, ji taip pat pradėjo registruoti pirmuosius klientus paslaugoms, bet kol kas neatsigina nerimo dėl to, ar tikrai perprato visus valdžios nustatytus reikalavimus.
„Dabar visus skambinančius klientus rašau į eilę. Bet dar nesuskubau įsigilinti į naujas žinias – bus privalu ar ne mums, kirpėjams, kas savaitę darytis COVID-19 testus. Nerimauju ir dėl to, ar tikrai kartu su manimi galės dirbti dukra.
Bendras kirpyklos plotas sudaro per 40 kv. metrų. Ten, kur aš kerpu, tikrai yra 20 kv. metrų erdvė. Tačiau patalpa, kurioje kartu dirbdavo dukra – ji manikiūrininkė – yra gerokai mažesnė“, – nerimo neslėpė Jūratė.
Pasak jos, darbo jai reikia kaip oro – šeima karantino atlaisvinimo laukė apimta nepritekliaus.
„Per pirmąjį karantiną nesijaudinau, nes dar turėjau pataupiusi lėšų. Tačiau antrasis karantinas buvo „juodas“. Štai, dukters gimtadienis, o net torto neturiu už ką jai nupirkti.
Gal kiek ir perdedu, bet išties visą tą laiką nuo lapkričio iki šiol buvo labai sunku. Gyventi teko gaunant vos 257 eurų nedarbo išmoką. Jei ne kartu gyvenančios močiutės pensija, nežinau, ką būtume darę“, – sakė moteris.
Pasak jos, dukra per pirmąjį pandemijos kirtį grįžo namo iš Londono. Per vasarą ji ruošėsi darbui – mokėsi ir tvarkė dokumentus. Buvo spalio pabaiga, kai ji pagaliau pradėjo klientėms tvarkyti nagus, o lapkritį viską ėmė ir sustabdė karantinas.
„Klienčių dukra turėjo nedaug – dar nebuvo įsivažiavusi. Ji net negalėjo gauti paramos, nes nebuvo išdirbusi trijų mėnesių. Dabar gi abi laukiame kitos savaitės. Viliamės, kad klientėms mūsų reikia taip pat, kaip mums – jų“, – kalbėjo J.Radžiūnienė.
Svarbiausia – neparklupti
„O taip, ir aš esu kirpėja – ir aš turiu susikviesti klientus atgal. Tačiau mano žmonės – kitokie, įvairaus amžiaus: ir senjorai, ir jaunesni.
Pati pagal amžių esu COVID-19 rizikos grupėje, taigi dirbsiu šiek tiek kitaip, nei visi“, – pratarė Lietuvos kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė.
Kaip? „Esame su klientėmis sutarę, kad kai tik pasiruošiu – susitvarkysiu patalpas ir pradėsiu dirbti, registruosiu per dieną po kelis žmones. Darysiu ilgesnes pertraukas, kad būtų galima kaskart gerai išvėdint patalpas. Saugumo paisymas jau tapo įpročiu.
Geriau mažiau turėti klientų, negu prarasti galimybę dirbti – niekas nebenori užlipti ant dar vieno karantino grėblio.
Labai laukiu ir rekomendacijų, kaip organizuoti paslaugas, kad galėčiau išsiuntinėti savo bendruomenei“, – sakė J.Mačiulienė.
Pasak jos, kirpėjai ir grožio paslaugų teikėjai kol kas dar gromuliuoja iš Vyriausybės atėjusią žinią. Dar net nepavyksta džiaugtis, nes svarbiausia dabar – susižiūrėti užsakymus ir susirašyti darbo grafikus.
„Dar nežinia ir dėl tų COVID-19 testų. Vieni kolegos juos pasidarė dėl savo pačių ramumo, kiti galvoja pasidaryti antigenų tyrimus. Yra visokių variantų, tačiau testai tėra rekomenduojami, o jau pačių žmonių reikalas, ką rinktis. Juo labiau kas viskas atsiremia į pinigus, kurių dabar labai striuka.
Juk visi norime imtis darbo, nes tos nedarbo išmokos nė vienam nesuteikė nei laimės, nei džiaugsmo“, – užsiminė J.Mačiulienė.
Paslaugų nepabrangins
Naujienų agentūrai BNS J.Mačiulienė paaiškino, kad grožio paslaugų sektoriui dabar svarbiausia susigrąžinti klientus, kurių dalį nuviliojo nelegaliai dirbę paslaugų teikėjai.
„Bet kokiu atveju pirmiausia reikia susigrąžinti klientus į savo salonus, į kirpyklas, kurie, tikėtia, jau „nusėdo“ tuose nelegaliuose taškuose.
Kainų kilimas tik dar labiau atgrasintų ir taip karantino nustekentus tuos mūsų klientus“, – BNS sakė asociacijos vadovė.
„Būkime biedni, bet teisingi: kompensuoti kitų sąskaita savo prarastas lėšas būtų labai nesąžininga, šiuo metu – ypač. Kiek žinau, yra tokios institucijos, kurios seka kainų kilimą ir tokiais atvejais sulaukiama įspėjimo“, – pridūrė J. Mačiulienė.
