Remiantis apklausos duomenimis, 79,9 proc. emigravusių lietuvių yra patenkinti gyvenimo kokybe užsienyje. 38,1 proc. nurodė, kad yra labai patenkinti, o nepatenkintų dalis tesudaro vos 3,1 proc. Savo darbą užsienyje palankiai vertina 73,7 proc. lietuvių, nepalankiai – 6,8 proc.
90 proc. lietuvių integraciją svečioje šalyje vertina teigiamai. Tuo tarpu gerai užsienyje nesijaučia 10 proc. respondentų, iš kurių 6,2 proc. teigė, kad prisitaikyti sekasi sunkiai ir lėtai, o 3,8 proc. nurodė besijaučiantys visiškai svetimi.
Pagrindine išvykimo priežastimi dažniausiai įvardinama geresnių finansinių galimybių paieška (57,2 proc.). 10,2 proc. respondentų nurodė, kad išvyko dėl užsienyje gyvenančių šeimos narių, 7,5 proc. – siekia užsidirbti konkrečiam tikslui (būsto įnašui, automobiliui, vestuvėms), 7 proc. – norėjo pamatyti pasaulį ir patirti nuotykių, 5,4 proc. – ieškojo perspektyvesnių karjeros galimybių.
Vis dėlto 40,5 proc. apklausos dalyvių pareiškė norintys grįžti į Lietuvą. 28,1 proc. teigė dažnai apie tai pagalvojantys, o 12,4 proc. – labai norintys sugrįžti. 21,6 proc. negalėjo pasakyti, ar nori sugrįžti, o 37,9 proc. nurodė apie sugrįžimą negalvojantys.
Detali respondentų analizė parodė, kad ateityje grįžti į Lietuvą labiau nori vyrai nei moterys, dažniau – vyresnės amžiaus grupės (nuo 55 metų) asmenys. Dažnas sugrįžti norintis lietuvis neturi vaikų bei gyvena užsienyje iki dvejų metų. Didelė dalis sugrįžti norinčių emigrantų yra samdomi darbuotojai ar bedarbiai Danijoje, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje.
Paprašius įvardinti priežastis, dėl kurių sugrįžti nenorima, dažniausiai buvo minimos prastos sąlygos Lietuvoje (23,6 proc.). Antroje pozicijoje – užsienyje sukurta šeima, vaikų gerovė (19,5 proc.). Trečioje – maži atlyginimai Lietuvoje ir prastos karjeros galimybės (17,1 proc.).
Paklausus, kas paskatintų sugrįžti, dažniausiai nurodyta motyvacija – geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą (60,7 proc.). 40,5 proc. paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką, 28,4 proc. – galimybę dirbti mėgstamą darbą, 26 proc. – kultūrinius bei politinius pokyčius Lietuvos visuomenėje.
Norintieji grįžti pagrindiniu to motyvaciniu veiksniu įvardino šeimą, draugus ir artimuosius, o štai neapsisprendę arba nenorintys grįžti pirmu veiksniu laiko gerą atlyginimą, užtikrinantį finansinį stabilumą.
Nors 37,9 proc. respondentų teigė nenorintys grįžti, visgi, klausiant apie motyvaciją lemiančius veiksnius, tik 9,1 proc. nurodė, kad sprendimo negrįžti į Lietuvą nepakeistų niekas.
Norėtų gyventi didmiesčiuose
Apklausa parodė pagrindinius užsienyje gyvenančių lietuvių poreikius grįžtant į savo šalį.
Analizuojant gyvenamosios teritorijos prioritetus Lietuvoje, pastebėta, kad didžiausia respondentų dalis (26,3 proc.) norėtų gyventi didžiuosiuose miestuose. 20,8 proc. apklaustųjų rinktųsi gyventi regionuose, 15,9 proc. – kaimo vietovėse. Dar 11 proc. respondentų nurodė, kad jiems nėra svarbi gyvenamoji teritorija, o 8 proc. – nėra apsisprendę.
Šiuo metu daugiausia laisvų darbo vietų yra registruota būtent didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) ir Alytaus miesto savivaldybėse. Regionuose galimybės įsidarbinti yra kiek mažesnės.
41,1 proc. respondentų neturi konkrečių reikalavimų darbovietei, nes labiausiai juos motyvuoja tiesiog finansinis stabilumas, geras atlyginimas. 27,5 proc. respondentų grįžę norėtų užsiimti nuosavu verslu, 17,1 proc. – dirbti tarptautinės įmonės padalinyje. Vos 4,3 proc. sutiktų dirbti mažoje ar vidutinėje įmonėje, ir tik 1,6 proc. – Lietuviško kapitalo stambioje įmonėje.
Daugiausiai – 46 proc. apklaustųjų – Lietuvoje norėtų uždirbti nuo 1201 iki 2000 eurų per mėnesį. 11 proc. tikisi 2001–2999 eurų mėnesinio atlyginimo, o dar 11 proc. viliasi uždirbti daugiau nei 3000 eurų.
Tiesa, dalies užsienyje gyvenančių lietuvių lūkesčiai nėra tokie dideli. 15 proc. apklaustųjų norėtų Lietuvoje uždirbti 1000–1200 eurų per mėnesį, o 3 proc. nurodė, kad jiems užtektų iki 1000 eurų siekiančios algos.
Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė teigia, kad užsienyje gyvenančių lietuvių lūkesčiai nėra per dideli.
„Daugiau nei trečdalis (34,1 proc.) 2020-ųjų pabaigoje apklaustų Lietuvos įmonių pernai susidūrė su darbuotojų trūkumu. Ši problema aktualiausia didelėse įmonėse, pramonės sektoriuje, statybos sektoriuje ir paslaugų sektoriuje.
Daugiausiai laisvų darbo vietų pernai registruota apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės srityse.
Keli trūkstamų profesijų specialistams vidutiniškai siūlomų atlyginimų (neatskaičius mokesčių) pavyzdžiai: statybos vadovams – 1647 eurai, inžinerijos specialistams – 1887 eurai, gamybos darbų bei statybos meistrams ir brigadininkams – 1722 eurai, elektros inžinerijos technikams – 1717 eurų.
Paslaugų sektoriuje labiausiai trūksta asmens sveikatos priežiūros darbuotojų, kuriems vidutiniškai siūlomas 1178 eurų atlyginimas, o taip pat – vyresniųjų parduotuvių darbuotojų, kuriems vidutiniškai siūloma uždirbti 1094 eurus“, – pasakojo G.Vitė.
Ar domisi gyvenimu Lietuvoje?
Nors 37,9 proc. apklausos dalyvių nurodė negalvojantys apie sugrįžimą į Lietuvą, ryšį su gimtąja šalimi nutraukia tik nedaugelis. Analizuojant populiariausius informacijos gavimo apie Lietuvą šaltinius paaiškėjo, kad mūsų šalies reikalais visiškai nesidomi ir naujienų neseka 8,3 proc. respondentų.
43,7 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių nurodė, jog stebi lietuvišką televiziją ir klausosi lietuviškų radijo stočių. Kitas pagrindinis informacijos šaltinis – Lietuvoje gyvenantys artimieji, kuriuos, atsakydami į klausimą apie sužinomas Lietuvos naujienas, nurodė 41,9 proc. respondentų.
Naujienas lietuvius jungiančiose grupėse socialiniuose tinkluose stebi 19,5 proc. respondentų, o 15,8 proc. stengiasi naujienas sužinoti iš užsienio lietuvių žiniasklaidos.
Pastebėta, kad užsienyje gyvenantys lietuviai yra linkę domėtis situacija Lietuvoje, tačiau emigrantams pati aktualiausia informacija juos pasiekia ne visada. Nors 28,1 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių dažnai pagalvoja apie grįžimą namo, o 12,4 proc. teigia labai norintys sugrįžti, didelė dalis apklaustųjų stokoja ryšio su kitais lietuviais bei nesužino apie Lietuvoje jų laukiančias galimybes.
Tik 5 proc. apklausos dalyvių nurodė dalyvaujantys lietuviškuose renginiuose ir besidomintys lietuvių bendruomenės veikla. Net 53,7 proc. teigia tokiuose renginiuose nedalyvaujantys, o 36 proc. – tokiuose renginiuose sudalyvauja kartais.
Dar 5,2 proc. apklausos dalyvių pažymi, kad lietuviškais renginiais domisi, bet juose nedalyvauja, arba nori dalyvauti, bet neturi galimybės. Dažiausiai įvardintos kliūtys – neaktyvi lietuvių bendruomenė ir gyvenamojoje vietovėje nevykstantys lietuvių renginiai.
Užsienyje gyvenančių lietuvių apklausą Užimtumo tarnybos užsakymu 2020 metų gruodžio 4–13 dienomis atliko verslo tyrimų agentūra „Brandprice“. Taikytas elektroninės interneto vartotojų apklausos metodas. Apklausoje dalyvavo 1016 užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių.
