Kaip ketvirtadienį pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta, šį bei dar kelis siūlymus Prezidentūra pateiks prie Finansų ministerijos veikiančiai darbo grupei.
„Pirmiausia, atsižvelgiant į popandeminį periodą ir pandemijos sukeltus ekonominius iššūkius, siūlome naują paskatą įmonėms, kurios sparčiai didina atlyginimus arba samdo naujų darbuotojų. Jos galėtų pasinaudoti pelno mokesčio nuolaida, jeigu atlyginimų fondas didėtų daugiau nei 8 proc., lyginti su praėjusiu mokestiniu laikotarpiu“, – sakė S.Krėpšta.
Pasak jo, žvelgiant į ekonominius rodiklius, matoma, kad Lietuvos ekonomika praėjusiais metais iš Europos Sąjungos valstybių, susitraukė mažiausiai, 1,3 proc., tačiau nedarbo lygis yra tarp šalių, kuriose jis yra vienas aukščiausių.
„Registruotas nedarbas yra daugiau kaip 16 proc., statistinis nedarbas siekia daugiau kaip 9 proc. Tai rodo, kad reikalinga imtis tam tikrų proaktyvių žingsnių ir vienas pasiūlymas yra būtent toks – nauja paskata sparčiai didinti atlyginimus arba priimti naujus darbuotojus ir tos įmonės, kurios tai padarytų, gautų tam tikrą pelno mokesčio nuolaidą“, – sakė prezidento patarėjas.
Antrasis pasiūlymas, pasak S.Krėpštos, susijęs su mokesčių sistemos teisingumo didinimu.
„Yra akivaizdi mokesčių neteisingumo problema Lietuvoje, kai asmenys, dirbdami pagal darbo sutartį, moka didesnius mokesčius negu asmenys, kurie gauna ypač dideles pajamas pagal kitas pajamų rūšis, tokias kaip dividendai, kapitalo prieaugio pajamos ar aukštos pajamos iš individualios veiklos.
Prezidento manymu, pribrendo laikas panaikinti šį mokesčių neteisingumą ir prezidentas siūlo numatyti, kad aukštos pajamos iš dividendų, individualios veiklos ir kapitalo prieaugio būtų apmokestintos 20 proc. progresiniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu – tokiu pačiu, koks yra standartinis pajamų tarifas pajamoms, gaunamoms iš darbo santykių“, – teigė S.Krėpšta.
Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas problemišku vadina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą mažinti apmokestinamą pelną, kai įmonių atlyginimų fondas didėja daugiau nei 8 proc.
Pasak G.Palucko, paprastai darbdaviai atlyginimus didina todėl, kad turi didinti, antraip darbuotojai gali imsis dairytis darbo ten, kur gali uždirbti daugiau.
„Esminis kritikos taškas prezidento siūlymui yra priežasties ir pasekmės klaidinga identifikacija. Varančioji jėga kelti algas – situacija darbo rinkoje. Kodėl už tai, kad daro tai, ką ir taip turi daryti, verslo savininkas bus apdovanotas mažesne apmokestinamo pelno dalimi?“, – klausia G.Paluckas.
Seimo narys sako, kad lieka neaišku, kodėl prezidentas siūlo būtent 8 proc. ribą.
„Ar dėl to, kad šiandien toks vidutinis darbo užmokesčio augimas šalyje? Negera praktika sieti įstatymo pataisas su dabartine ekonomine padėtimi, nes ji keisis. Tai kaip tuomet atrodys tas 8 proc. slenkstis? Be to, trūksta saugiklių. Ar darbo užmokestis vidutiniškai turi padidėti visiems įmonės darbuotojams ar, pavyzdžiui, tik administracijai“, – svarsto G.Paluckas.
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant įmonėms, sparčiau didinančioms darbo užmokesčio fondą, skirti pelno mokesčio lengvatą, turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad pastaraisiais metais, nepaisant pandemijos, šalyje stebėtas spartus darbo užmokesčio didėjimas, o daugiau dėmesio anot jos, reikėtų skirti technologiniam įmonių atsinaujinimui.
„Požiūris, kad reikėtų skatinti įmones didinti darbo užmokestį, šiek tiek kelia klausimų, nes pastaraisiais metais kaip tik matėme itin spartų darbo užmokesčio didėjimą. Net pernai, kai šalis buvo apimta pandeminės krizės, vidutinis atlyginimų kilimas siekė apie 10 proc. viešajame sektoriuje, bet ir privačiame sektoriuje atlyginimų augimo tempai buvo išties nemenki“, – Eltai sakė I.Genytė-Pikčienė.
„Lietuvai reikėtų labiau kreipti dėmesį į tai, kad įmonės nepakankamai investuoja į mašinas, įrengimus.
Technologinio atsinaujinimo lygis Lietuvoje yra santykinai mažesnis negu kitose jaunose besivejančiose Europos Sąjungos šalyse ir iš principo tokioje situacijoje daug naudingiau suveiktų nulinis pelno mokestis reinvestuojamam pelnui, kai įmonėje būtų palikti pinigai ir jie nukeliautų į modernizavimo, efektyvinimo bei technologinio atsinaujinimo priemones“, – pridūrė ekonomistė.
Prezidentūrai akcentuojant, kad šis siūlymas popandeminiu laikotarpiu prisidėtų ir prie nedarbo mažėjimo, I.Genytė-Pikčienė sako, kad po pandemijos, išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygio svyravimai natūraliai išsispręs.
„Darbo vietos kuriamos priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos ir situacijos darbo rinkoje tendencijų. Kai ekonomika atsigaus, kai grįšime į normalų ritmą po karantinų ir pandemijos, tai, pakilus darbo jėgos paklausai, natūraliai išsispręs tie nedarbo lygio svyravimai, kurie yra stebimi dabar“, – sakė ekonomistė.
Komentuodama siūlymą numatyti, kad aukštos pajamos iš dividendų, individualios veiklos ir kapitalo prieaugio būtų apmokestintos 20 proc. pajamų mokesčio tarifu, I.Genytė-Pikčienė sakė, kad reikia kompleksinio požiūrio į mokesčių sistemą.
„Matome, kad vėl yra kalbama apie tarifus, naujus tarifo lygius, bet nėra bendro požiūrio, kas bus padaryta, kad, vienas dalykas, būtų suefektyvintos išlaidų eilutės, antras dalykas, reikėtų ir į pačią mokesčių sistemą kompleksinio požiūrio, bendriau pasvarstyti, ar tikrai mums tokia komplikuota, daugiatarifė ir tikrai nepatraukli, nelakoniška mokesčių sistema yra naudinga“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ji akcentavo, kad, Lietuvai stengiantis pritraukti užsienio investuotojų ir išlaikyti vietos verslus palankioje terpėje, reikalinga paprasta ir patogi mokesčių sistema.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nepritaria šiam siūlymui ir akcentuoja, kad tai lemtų didelius biudžeto pajamų netekimus.
