Kitoks teismo posėdis
Panevėžio apygardos teismas atvertė bylą, kurioje 4 taksi bendrovės „Sezamas“, „Sezamas plius“, „Sezamas taksi“ ir „Aukštaitijos taksi“ bei jų vadovas G.Zaranka kaltinami juodąja buhalterija – per sukčiavimą verslininkas nuslėpęs beveik 230 tūkst. eurų mokesčių.
Kartu teisiamos ir dvi buhalterės Laima Mikulevičienė bei Ona Siaurienė.
Karantino sąlygomis teismo posėdis vyko neįprastai. Teismo salėje buvo teisėjas, teisiamieji su advokatais, o prokuroras ir mokesčių inspekcijos atstovas prisijungė nuotoliniu būdu.
Teismo posėdis tęsėsi apie porą valandų. Prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą.
Nė vienas teisiamasis neprisipažino kaltu. G.Zaranka neneigė kaltės tik dėl vieno epizodo – per kratą jo namuose rastų šovinių.
Teisiamieji nurodė, kad parodymus duos tik išklausę visų liudytojų, o jų – net per 40. Tai greičiausiai bus taksi vairuotojai.
Net keturios įmonės slėpė tikslą
Iš prokuroro paskelbto kaltinamojo akto aiškėja, kad į pareigūnų akiratį patekusių keturių taksi paslaugas Panevėžyje teikiančių bendrovių vienintelis vadovas yra G.Zaranka. Buhalterinę apskaitą tvarkė dvi buhalterės.
Bylos duomenimis, nusikaltimai padaryti 2016–2018 metais.
Tyrėjai išsiaiškino, kad verslininkas įsteigė kelias taksi paslaugas teikiančias įmones labai panašiais pavadinimais.
Telefono numeris bet kurios iš šių bendrovių taksi iškvietimui buvo skelbiamas vienas. Taksi dispečerės aptarnavo visas bendroves.
Įsteigus kelias įmones, buvo siekiama vieno tikslo – buhalterinėje apskaitoje parodyti mažesnes nei realybėje apyvartas, kad bendrovės netaptų PVM mokėtoju. Visų taksi bendrovių gaunamos pajamos buvo paskirstomos taip, kad neviršytų 45 tūkst. eurų per metus, nes nuo šios sumos jau būtų privaloma mokėti PVM.
Kvitai – ne už viską
Tyrėjai surinko duomenis, kad iš vairuotojų buvo reikalaujama neišduoti kvitų taksi klientams, taip pat nurodoma, kokios įmonės vardu ir kokiai sumai jie turi fiktyviai surašyti kvitus.
Tokiu būdu ne visos taksistų suneštos įplaukos, mokestis už radijo stotelių nuomą ir kitos pajamos būdavo įtraukiamos į bendrovių apskaitą.
Naudojantis tokia nusikalstama schema, oficiali bendrovių buhalterinė apskaita buvo klastojama ir sumokama labai mažai mokesčių.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad dalis algos darbuotojams buvo mokama vadinamuosiuose vokeliuose.
Dėl nesumokėtų mokesčių „Sodra“ šioje byloje pareiškė per 36,5 tūkst. eurų ieškinį.
Rado ir šovinių
G.Zaranka ir abi buhalterės kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu veikiant bendrininkų grupėje.
Per kratą G.Zarankos namuose rasta ne tik per 40 tūkst. eurų grynaisiais, bet ir neteisėtai laikomų 15 šovinių.
Prokuroro teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, slepiant gaunamas pajamas, į valstybės biudžetą nesumokėta beveik 230 tūkst. eurų mokesčių.
