Vis dėlto, net ir šiuo klausimu situacija yra nebloga: didesnioji dalis, arba 40 proc., Lietuvos SVV atstovų aptarnavimą šalies bankuose jau prilygina požiūriui į didžiąsias įmones. Mažesnė, arba 32 proc., dalis vis dar jaučiasi vertinami mažiau negu stambusis verslas, atskleidė tikslinė SVV atstovų apklausa, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
„Smulkusis ir vidutinis verslas yra ir pagrindinis šalies ekonomikos variklis, ir svarbus mokesčių mokėtojas. Tai labai dinamiška visos šalies verslo ekosistemos dalis, gebanti plėstis įprastose tradicinėse veiklose, imtis atsinaujinančios energetikos projektų ar išauginti vėliau milijonais eurų vertinamus startuolius.
Nestebina tai, kad dvi iš penkių nedidelių įmonių finansų įstaigose jaučiasi laukiamos ir vertinamos. Toks požiūris į klientus laikui bėgant turėtų tik stiprėti, ši kryptis nekelia abejonių“, – sako įmonių apklausą inicijavusio Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.
Šviesiausios nuotaikos – tarp prekybininkų
Apklausos metu dažniau teigiamai finansų įstaigos požiūrį į save vertino kiek didesnės SVV segmento įmonės, tuo tarpu daugiau dėmesio pasigedo pačios mažiausios.
Geidžiamomis finansų įstaigų klientėmis dažniausiai jautėsi prekyba užsiimančios nedidelės šalies įmonės. Tokią nuomonę išsakė kas antra jų (52 proc.), dėmesio nestinga ir gamybininkams (40 proc.). Tuo tarpu prasčiau jaučiasi fizines (35 proc.) ir intelektualines (33 proc.) paslaugas teikiančios bendrovės.
„Į apklausą įtraukta galima aplinkybė, kad finansų institucijos intensyviau dirba su daugiau ar naujų paslaugų norinčiais klientais, pasitvirtino iš dalies.
Jeigu įmonei trūksta dėmesio, ji dažniau išsako nuomonę, kad jo daugiau sulaukia tik plėtros atveju. Vis dėlto, kuo labiau džiaugiamasi aptarnavimu, tuo rečiau išskiriami ir atskiri bendradarbiavimo etapai“, – teigia J. Ivaška.
Net kas ketvirta gamybos sektoriaus įmonė išsakė nuomonę, kad daugiau bankų dėmesio sulaukia norėdama daugiau paslaugų. Tarp kitų sričių atstovų taip manančių buvo gerokai mažiau – 13-17 proc.
Kai blogai viskas
Skirstymą pagal dydį silpniausiai jaučia nedidelės prekybos įmonės, tik 21 proc. jų teigia, kad yra vertinamos blogiau nei didžiosios bendrovės. Tarp gamybos atstovų taip manančiųjų yra 28 proc., tarp teikiančių intelektualines paslaugas – 36 proc.
„Liūdniausios nuotaikos dominuoja tarp nedidelių fizines paslaugas teikiančių įmonių. Maždaug du iš penkių (42 proc.) gamybininkų finansų įstaigose jaučiasi tarsi būdami didžiųjų verslų šešėlyje.
Įdomu, kad toks neigiamas požiūris bendrai yra labiau būdingas būtent Lietuvos kapitalo įmonėms. Užsienio savininkus turinčios smulkios ir vidutinės įmonės kur kas rečiau išsako nuomonę, jog finansų institucijos jas vertina mažiau nei didelius klientus“, – atkreipia dėmesį J. Ivaška.
Iš apklausoje dalyvavusių Lietuvos kapitalo SVV atstovų 37 proc. laikėsi pozicijos, kad yra nuvertinami, palyginus su didžiaisiais verslais. Su tuo sutiko tik 13 proc. užsienio kapitalo bendrovių.
Visiškai kraštutinę nuomonę, kad bankai ir kitos finansų institucijos blogai vertina bet kokio dydžio savo klientą, sakė tik 3 proc. apklausos respondentų.
„Kritiškiausių finansų institucijų klientų dalis yra itin maža. Susimąstyti verstų, jei ji gerokai viršytų dabartines ribas. Vis dėlto, tai signalas kiekvienai finansų įstaigai, kad klientų aptarnavimui ir jų poreikių išsiaiškinimui nepakenktų skirti daugiau dėmesio ir laiko“, – sako Medicinos banko atstovas.
„Spinter tyrimai“ 203 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovus apklausė pernai rugsėjo 21 – spalio 9 dienomis.
