VRM atstovas: kompromisas – kurti valstybinį kritinio ryšio tinklą su operatoriais

Jau kurį laiką kyla įtampa dėl pareigūnų reikmėms skirto valstybės kritinio ryšio tinklo. Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (LRTC) ragina statyti atskirą ryšio tinklą ir rezervuoti jam dažnius iš 700 megahercų (MHz) dažnių juostos.

Išnaudojant visų operatorių resursus galima užtikrinti kokybišką ir efektyvų ryšį.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Išnaudojant visų operatorių resursus galima užtikrinti kokybišką ir efektyvų ryšį.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 26, 2021, 5:44 PM, atnaujinta Feb 26, 2021, 5:44 PM

„Žinių radijo“ eteryje vykusioje diskusijoje Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Artūras Kavolis pripažino, kad šiuo metu dar vyksta diskusijos dėl to, koks būtų geriausias valstybės kritinio ryšio modelis.

„Modelyje, kai radijo ryšio prieigos tinklą valdytų operatoriai, o kamieninę dalį – valstybė, tinklo įrengimo terminas teoriškai turėtų būti trumpesnis“, – laidoje sutiko jis.

Mobiliojo ryšio operatoriai nerimauja, kad tokiu atveju dažnių nepakaks būsimai 5G tinklų plėtrai.

„Tai yra perteklinis resursų rezervavimas ir lėšų švaistymas. Už parduotus dažnius ar suteiktą teisę naudotis komerciniais pagrindais gautos lėšos galėtų būti nukreiptos į kritinio tinklo statybą, nes jo pastatymui reikės pakankamai didelių pinigų – daugiau kaip 40 milijonų“, – laidoje sakė asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.

Pasak jo, kelias, kuriuo dabar einama, turės įtakos 5G plėtrai ir kainodarai Lietuvoje.

„Kuo mažesnis dažnių resursas, tuo tankesnį reikia statyti tinklą, tuo reikia daugiau investuoti. Kuo daugiau investuojama, tuo daugiau kyla kainos“, – pabrėžė M. Ubartas.

Jis atmetė argumentus, kad atskiras tinklas būtų patikimesnis nei operatorių infrastruktūra.

„Kai sutrinka operatorių ryšys, mes tai girdime, nes kiekvienas operatorius aptarnauja po milijoną vartotojų. Bet Lietuvoje turime ir kertinio ryšio tinklą. Apie tai, kad prieš tris savaites jis buvo sustojęs, niekas nepranešė“, – atkreipė dėmesį „Infobalt“ vadovas.

Tuo tarpu išnaudojant visų operatorių resursus, pasak jo, galima užtikrinti kokybišką ir efektyvų ryšį.

„Kompromisas yra modelis, kai valstybė valdo tą centrinę dalį, o operatoriai radijo prieigos tinklo dalį“, – laidoje nurodė A. Kavolis. Pasak jo, tokį modelį šiandien pasirinko Didžioji Britanija ir Suomija.

Jam pritarė M. Ubartas: „Lietuvoje pasidaryti mišrų tinklą, kai VRM valdo core dalį, o radijo daliai naudojasi operatorių resursais – tinklu, būtų galima per gana trumpą laiką, nes mūsų infrastruktūros yra išvystytos“, – sakė jis.

Pagal LRTC siūlymus statant atskirą tinklą, pasak M. Ubarto, panašų rezultatą pasiekti truktų dešimtmetį.

Valstybinis kritinio radijo ryšio tinklas – tai specialias technologijas naudojant sukurtas tinklas, skirtas užtikrinti viešo saugumo ir pagalbos tarnybų veiklą ir priskirtas funkcijas. Juo naudotųsi VRM pavaldžios tarnybos – policijos, gelbėtojų ir kitos pajėgos – iš viso apie 11 tūkst. pareigūnų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.