Tą pastebi įmonių kreditingumą sekanti įmonė „Creditreform“.
Prieinama statistika atrodo taip: dar neįvedus karantino, 2020 m. sausį, apskritai visų Lietuvoje veikiančių įmonių – 101 061 darbdavio – skolos sudarė 30 mln. 452 tūkst. eurų. „Creditreform“ skaičiuojamas DIX indeksas buvo 301 euras (DIX indekso analogija – kiekvienam Lietuvos gyventojui kliūvantis valstybės skolos dydis. Šiuo atveju DIX nurodo, kiek „Sodrai“ skolinga kiekviena Lietuvoje veikianti ir bent vieną darbuotoją turinti įmonė).
Vasarį 101 979 darbdavių skola siekė 16 mln. 376 tūkst. eurų (DIX – 160,5 euro).
Kovą, mėnesį, kada Lietuvoje buvo paskelbtas visuotinis karantinas, 101 141 darbdavys „Sodrai“ buvo skolingas 43 mln. 932 tūkst. eurų (DIX – 434 eurai). Balandį 101 254 darbdavių skola „Sodrai“ 32 mln. 652,7 tūkst. eurų (DIX – 322 eurai).
O štai 2020-ųjų rugsėjį, kai jau „Sodra“ vėl ima viešinti įmonių skolų rodiklius, skaičiai iš esmės keičiasi. Tuo metu 101 883 darbdavių įsiskolinimas „Sodrai“ buvo 170 mln. 275 tūkst. eurų (DIX pašoko iki 1671 euro). Nuo spalio iki šių metų vasario skola mažėjo, o vasarį fiksuota, kad 102 844 darbdaviai turėjo 153 mln. 571 tūkst. eurų skolos (DIX 1493 eurai), kai sausį 102 312 darbdavių skola buvo 155 mln. 314,6 tūkst. eurų (DIX – 1518 eurai).
„Creditreform“ Lietuva direktorius Saulius Žilinskas atkreipė dėmesį: iki karantino tolydžio gerėjęs DIX gerokai suprastėjo.
Pavyzdžiui, imant visą didmeninę ir mažmeninę prekybą, jos DIX vasarį buvo geriausias iš visų Lietuvos veiklos šakų, nes liūto dalį šiame sektoriuje užima maisto ir kitų būtinųjų prekių prekiautojai, o jie per pandemiją ir karantiną dirba be apribojimų, be to, nuolat rekomenduojama įsigyti maisto ilgesniam laikui.
O, kaip teigė pašnekovas, perkant daugiau ir rečiau neišvengiamai įsigyjama daugiau maisto nei suvartojama. Pastebima, kad žmonės pradėjo daugiau valgyti ir vartoti alkoholio, o visa tai atsispindi ir ekonominėje prekybininkų „sveikatoje“.
Mažmeninės prekybos sektoriaus stambių įmonių, prekiaujančių ne maisto produktais ir turinčių daugiau nei 100 darbuotojų, „Credireform“ pateikta statistika atrodo taip:
2020 m. sausis: 114 darbdavių skola „Sodrai“ 170,5 tūkst. eurų (DIX – 1496 eurai), vasaris: toks pat darbdavių skaičius buvo įsiskolinęs 99,6 tūkst. eurų (874 eurai), 112 darbdavių skola kovą siekė 1,2 mln. eurų (DIX – 10,7 tūkst. eurų), balandį 108 darbdaviai „Sodrai“ buvo skolingi 866,5 tūkst. eurų (DIX – 8023 eurai).
Rugsėjį fiksuotas šitoks šuolis: 106 darbdavių skola – 6 mln. 834,7 tūkst. eurų (DIX – 64,4 tūkst. eurų), spalį 109 darbdaviai „Sodrai“ buvo skolingi 6 mln. 911, 5 tūkst. eurų (DIX – 63, 4 tūkst. eurų).
Lapkritį ir gruodį skoloms kiek susitraukus, šių metų sausį jos vėl ėmė kilti: 109 darbdaviai buvo skolingi 6 mln. 698,9 tūkst. eurų (DIX – 61, 4 tūkst. eurų), vasarį 107 darbdavių skola jau buvo 7 mln. 071,7 tūkst. eurų (DIX – 66 tūkst. eurų).
Vasarį situacija – visai prasta
„Žiūrint į pateiktus skaičius, mažmeninė ne maisto prekyba prastėja stipriausiai, nes neturi rezervų, kurie padėtų amortizuoti ekonominius sunkumus, ar tie rezervai jau sudeginti pirmo karantino metu. Gruodis ne maisto mažmenininkams – silpnas. Jie tirpdė skolas mažiausiai – tik -1,8 proc., kai bendras rodiklis – -5,5 proc.
„Sausį įsiskolinimo „Sodrai“ auginimo tempais juos aplenkė tik statybininkai (+3,8), „nemaistininkai“ liko antri (+3,6 proc.). Vasarį situacija tapo visai prasta – ne maistu mažmena prekiaujantieji tapo lyderiais auginant skolą „Sodrai“ – +7,5 proc., kai bendras augimas siekė tik +4,2 proc.
Jei žvelgsime į dabartinę situaciją su skolomis „Sodrai“, matome puikią iliustraciją, ką reiškia uždaryti verslus ir kokie to uždarymo mastai“, – portalui lrytas.lt komentavo S.Žilinskas.
Kalbant apie ne maisto mažmenininkus matyti, kad smulkesni prekybininkai ne maisto prekėmis yra santykinai mažiau įsiskolinę „Sodrai“nei stambieji, nes paprasčiausiai jie turi mažiau darbuotojų.
„Bet tai, kad smulkesnių skolos mažesnės, jokiu būdu nerodo, kad jų problemos mažesnės. Kaip tik didesniems su skolomis tvarkytis paprasčiau, nes jų paslaugoms ir samdyti teisininkai, ir galimybė kredituotis tarkime, tiekėjų sąskaita, ir didesnės galimybės greičiau paleisti elektroninę prekybą ir tai efektyviau daryti. Tad galima prognozuoti, kad mažesnių įmonių mirtingumas ilgainiui bus didesnis“, – kalbėjo S.Žilinskas.
Prekiaujantiems ne maistu koją kiša ir kiti veiksniai: nemaža dalis Lietuvos gyventojų prastovose ar patiria finansinių sunkumų, tad ne maisto prekės jiems – ne pirmo būtinumo pirkinys.
O dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių, brangstančio pristatymo, jūrinių konteinerių trūkumo vis garsiau pasigirsta kalbų, kad vienos ar kitos prekės nėra, nes sutriko jai gaminti reikalingų dalių ar žaliavų tiekimas, tad automatiškai trinka ir pardavimai, ir pajamų srautai. Stambesni prekybininkai čia gelbstisi platesniu asortimentu – jei vienos gamintojo prekės nėra, siūlo kito.
Prekyba internetu – joks išsigelbėjimas
„2020 m. „Moki-veži“, kaip ir kitiems mažmeninės prekybos rinkos dalyviams, kurių pagrindinį asortimentą sudaro ne maisto prekės, buvo „banguoti“. Metų pradžia buvo puiki, tačiau kovą užklupusi pandemija atnešė ne vieną iššūkį.
Sunku sulyginti pavasarinį ir rudeninį karantinus. Pirmasis pasitiko pavasario pradžioje, kai ypač didelis sodo-daržo, statybos, remonto ar lauko prekių poreikis, be to, pirmasis karantinas, lyginant su antruoju buvo žymiai trumpesnis ir truko apie mėnesį. Iš kitos pusės, tai buvo kartas, kai teko gyventi nežinioje laukiant rytojaus.
Mažai kas tikėjosi tokių griežtų ribojimų antrojo karantino metu, o štai jau trečias mėnuo kaip „Moki-veži“ bei kitos ne maisto prekių fizinės parduotuvės uždarytos. Vėl gi, antrasis karantinas mus pasitiko žiemą, kai statybos prekių poreikis natūraliai mažesnis, dabar, vasariui einant į pabaigą, situacija stipriai pasikeitusi – poreikis, pirkėjų lūkesčiai stipriai atsigauna.
Praėjusių metų finansinius rezultatus šiuo metu dar skaičiuojame, tikimės juos turėti per artimiausias savaites“, – portalui lrytas.lt komentavo „Makveža“ Marketingo vadovė Eglė Berteškaitė-Gružauskienė.
Prekyba telefonu ar elektroninė prekyba, kurią šiuo metu vysto prekybos tinklas, anot jos, negali būti svari atsvara jų veikloje, nes daugumą asortimento, kuriuo prekiaujama, pirkėjas linkęs pačiupinėti, apžiūrėti, pasikonsultuoti apie pačią prekę ar ją lydinčias prekes.
Pašnekovė teigė, kad pirmasis karantinas buvo sudėtingas, teko staigiai uždaryti visas parduotuves, nebuvo įmanoma vykdyti fizinės prekybos.
„Vis dėlto šiuo laikotarpiu mūsų pagrindinis tikslas buvo išsaugoti kiekvieno bendrovės darbuotojo – o jų virš 700 – darbo vietą.
Kitas iššūkis – kaip vykdyti veiklą, buvo skubiai išspręstas sukūrus el. parduotuvę. Tą pavyko padaryti kone per mėnesį. Skubiai teko perorganizuoti ir mažmeninės bei didmeninės prekybos veiklą, siekiant aptarnauti klientus nuotoliniu būdu“, – komentavo E.Berteškaitė-Gružauskienė.
Didžiausias apyvartos smukimas – balandį
Prekybos centrų „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose veiklos rezultatai, tiek nuomininkų apyvarta, tiek lankytojų srautai, 2020 metais dėl neigiamos Covid-19 pandemijos įtakos buvo prastesni nei 2019 metais.
Praėjusiais metais įvairūs ribojimai prekybos centruose veikiantiems mažmeninės prekybos ir paslaugų verslams tęsėsi apie 5 mėnesius, o restoranų, kavinių ir pramogų operatorių veikla buvo neleidžiama arba apribota nuo pat 2020 metų kovo mėnesio.
Anot „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovo Dominyko Mertino, neigiamą pandemijos poveikį geriausiai atspindi atskiri mėnesiai, kurių metu galiojo nacionalinis karantinas.
Smarkiausiai „Akropolio“ nuomininkų pardavimo pajamos smuko balandį – iki 70 proc. Tradiciškai aktyvų gruodį, palyginti su ankstesniais metais, pardavimai sumažėjo iki 50 proc.
„Praėjusiais metais vien saugiam apsipirkimui užtikrinti skyrėme per 500 tūkst. eurų. Vardan saugumo pirkėjus kvietėme lankytis rečiau ir iš anksto suplanavus pirkinių krepšelį, tad vidutinio pirkinių krepšelio vertė padidėjo 12 proc.
Praėjusiais metais savo nuomininkams sumažinome patalpų nuomos mokestį. Itin griežtiems ribojimams besitęsiant ir 2021 metais, šiuo metu fiksuojame ir išaugusias pradelstų mokėjimų už mūsų suteiktas paslaugas apimtis“, – komentavo D.Mertinas.
„Akropolio“ atstovas pastebi – el. prekyba auga, visgi fizinio apsilankymo parduotuvėse poreikis išlieka didelis. Juolab, kad prekybos ir pramogų centruose lankytojai po vienu stogu gali ne tik apsipirkti, bet ir gauti įvairias paslaugas bei pramogauti.
Antroji banga – kaip paskutinioji
Šešios prekybos įmonės, kurios negalėjo vykdyti veiklos nuo gruodžio vidurio, skaičiuoja, kad per mažiau nei 2,5 mėn. jų negautos pajamos siekia kone 50 mln. eurų. Be minėtos sumos dar apie 27,7 mln. eurų įšaldyta prekių atsargose.
Tokiomis žiniomis savaitės pradžioje apie asociacijos nares pasidalino Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
„Viruso bangas išgyvenusiam verslui ta antroji – kaip paskutinioji. Ir čia jau ne graudžios kalbos, o tikras pavojaus skambutis“, – rašė ji feisbuke.
