Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos buksuoja – pasiūlė įsikišti Vyriausybei

Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) statybos įstrigo. Pinigų nesulaukiantys Lietuvos rangovai beldžiasi į teismus, tačiau pagalbos ranką galėtų ištiesti ir Vyriausybė.

Statybininkai piketavo dėl negautų pinigų, kreipėsi į teismus, tačiau taikiai baigti ginčą gali valdžios sprendimai.<br>T.Bauro nuotr.
Statybininkai piketavo dėl negautų pinigų, kreipėsi į teismus, tačiau taikiai baigti ginčą gali valdžios sprendimai.<br>T.Bauro nuotr.
Statybininkai piketavo dėl negautų pinigų, kreipėsi į teismus, tačiau taikiai baigti ginčą gali valdžios sprendimai.<br>T.Bauro nuotr.
Statybininkai piketavo dėl negautų pinigų, kreipėsi į teismus, tačiau taikiai baigti ginčą gali valdžios sprendimai.<br>T.Bauro nuotr.
Statybininkai piketavo dėl negautų pinigų, kreipėsi į teismus, tačiau taikiai baigti ginčą gali valdžios sprendimai.<br>T.Bauro nuotr.
Statybininkai piketavo dėl negautų pinigų, kreipėsi į teismus, tačiau taikiai baigti ginčą gali valdžios sprendimai.<br>T.Bauro nuotr.
Statybininkai piketavo dėl negautų pinigų, kreipėsi į teismus, tačiau taikiai baigti ginčą gali valdžios sprendimai.<br>T.Bauro nuotr.
Statybininkai piketavo dėl negautų pinigų, kreipėsi į teismus, tačiau taikiai baigti ginčą gali valdžios sprendimai.<br>T.Bauro nuotr.
Statybininkai piketavo dėl negautų pinigų, kreipėsi į teismus, tačiau taikiai baigti ginčą gali valdžios sprendimai.<br>T.Bauro nuotr.
Statybininkai piketavo dėl negautų pinigų, kreipėsi į teismus, tačiau taikiai baigti ginčą gali valdžios sprendimai.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 1, 2021, 10:15 AM

Pigesnės šilumos, kokia buvo žadama pastačius VKJ, sostinei kol kas teks ilgokai palaukti. Nors jėgainėje jau pradėtos deginti atliekos, tačiau kur kas galingesnio biokuro bloko statybos dabar sustabdytos.

Tai – tik viena medalio pusė. Kitoje – milijoninių sumų už jau atliktus darbus nesulaukiančios šalies statybų kompanijjos.

Teko kreiptis į teismus

Jėgainės biokuro bloko statybos sustojo prasidėjus šio projekto generalinio rangovo – Lenkijos įmonės „Rafako“ – restruktūrizacijos procesui.

Valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“, kuriai priklauso VKJ, sutartį su lenkais nutraukė. Tačiau užsakovas nelinkęs mokėti už „Rafako“ ir lietuvių bendrovių jau padarytus darbus, o už savo lėšas juos atlikę Lietuvos statybininkai varsto teismų duris.

Bankroto grėsmę pajutę statybų kompanijų vadovai kelis mėnesius su VKJ bandė susitarti taikiai, vėliau buvo priversti rengti piketus. Šešios susivienijusios bendrovės, kurioms už darbus liko nesumokėta apie 11 mln. eurų, pradėjo teikti ieškinius teismui. Teismą pasiekė jau keturių įmonių ieškiniai, dar du – pakeliui.

Tiesa, VKJ neketina jiems mokėti. Kaip tvirtino „Ignitis grupės“ atstovas Artūras Ketlerius, jėgainė yra atsiskaičiusi su „Rafako“ už darbus, atliktus iki sutarties nutraukimo.

„Rafako“ yra skolinga savo subrangovams. Tačiau ši bendrovė turi patvirtintą restruktūrizavimo planą ir savo kreditoriams, įskaitant ir subrangovus, yra pateikusi skolų grąžinimo grafiką. Mūsų žiniomis, didžioji dalis Lietuvos bendrovių, kurioms yra skolinga „Rafako“, galimai taip pat pritarė šiam skolų grąžinimo grafikui.

Kita vertus, šiuo klausimu yra pasisakiusi ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Anot jos, pagal sudarytą sutartį su „Rafako“ Vilniaus kogeneracinė jėgainė neturi teisinio pagrindo tiesiogiai mokėti buvusiems „Rafako“ subrangovams“, – teigė A.Ketlerius.

Ragina įsikišti valdžią

Viena iš galimų išeičių, padėsiančių perkirsti skolų ir nesutarimų grandines bei laiku užbaigti jėgainės statybas, būtų valstybės įsikišimas.

Statybas galėtų išjudinti ir į finansinius spąstus patekusias bendroves išgelbėti sprendimas apmokėti subrangovų atliktus darbus ir perimti šių įmonių reikalavimo teises „Rafako“ atžvilgiu.

„Objektas yra valstybinis, todėl ir sprendimas turėtų būti valstybinis. Valstybė, pasirinkusi tokį generalinį rangovą, kuris liko skolingas darbus atlikusioms Lietuvos įmonėms, turėtų solidariai dalyvauti sprendžiant ir jo paliktų skolų klausimą.

Nederėtų visą atsakomybę permesti ant mokesčius į valstybės biudžetą mokančių statybinių organizacijų pečių“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Finansinis gelbėjimosi ratas pigesnės šilumos laukiantiems vilniečiams ir nuo bankroto besiginantiems valstybinį objektą stačiusiemsrangovams galėtų būti mestas naudojant ir pagalbos nuo COVID-19 fondus, juolab kad Lenkijos „Rafako“ su problemomis susidūrė įsisiautėjus pandemijai.

Pasak „Ignitis grupės“ atstovo A.Ketleriaus, pirminiu vertinimu, VKJ neprieštarautų, jei su rangovais atsiskaitytų valstybė.

Įrenginiai liko lauke

Pirmasis Vilniaus kogeneracinės jėgainės blokas, deginantis atliekas, jau sėkmingai veikia.

Antrojo bloko statybos sustojo pernai rugsėjį, kai „Rafako“, jėgainėje atlikusi apie 80 procentų numatytų darbų, per Varšuvos vertybinių popierių biržą pranešė apie įmonės restruktūrizaciją.

Nuo to laiko nauji jėgainės įrenginiai, veikiami atšiaurių žiemos oro sąlygų, stovi po atviru dangumi. Mat Lietuvos statybų įmonės, kurioms nebuvo sumokėta už darbus, sustabdė darbus, o nebaigta statyti jėgainė nebuvo užkonservuota.

Į finansinę duobę įstumtos bendrovės siekia, kad su jomis atsiskaitytų užsakovas. Jų teigimu, viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas suteikia teisę reikalauti tiesioginio atsiskaitymo už atliktus darbus ir į VKJ biokuro bloką pristatytas medžiagas.

Juolab, kad VKJ, nutraukusi sutartį su „Rafako“, iš Lenkijos kompanijos perėmė 15 mln. eurų dydžio sutarties įvykdymo garantinį fondą.

Lėtinė pagalba nepadės

Kol užsakovai ir rangovai pešasi, sostinės gyventojai nesulaukia pigesnės šilumos, kuri galėtų būti gaminama modernioje jėgainėje, dalį dabar vartojamų gamtinių dujų pakeitus pigesniu biokuru.

„Tokios skambios istorijos, kaip ši, kaskart mažina pasitikėjimą valstybiniais projektais. Naujajai Vyriausybei pasitaikė gera proga savo veiksmais pademonstruoti valią spręsti rimtas problemas, kilusias energetiniame ūkyje.

Kada, jei ne dabar? Juk čia – ne privataus verslo reikalai. Jėgainė – valstybinis objektas, kuris liks valstybinės įmonės rankose. Būtent valstybinė iniciatyva pasitarnautų visoms suinteresuotoms pusėms, o svarbiausia – visuomeniniam interesui, pagrįstiems vilniečių lūkesčiams“, – sakė D. Gedvilas.

Restruktūrizuojamas projekto generalinis rangovas „Rafako“ pasiūlė savo įsipareigojimus Lietuvos įmonėms apmokėti per 5 metus nuskaičiuodama 20 proc. mokėtinos sumos, dar 20 proc. apmokėdama akcijomis.

„Lėtinė pagalba neišgelbės daugelio subrangovų, kuriems liko nesumokėta, nuo finansinės bedugnės. Dalis jų nebeturi apyvartinių lėšų, kitoms kyla bankroto grėsmė“, – teigė įmonės „Tilsta“ vadovas Gediminas Gribulis.

Jis atstovauja susivienijusiems rangovams – bendrovėms „Tilsta“, „Montuotojas“, „Axis Tech“, „Kaefer“, „Ulava“ ir „Elektrėnų energetikos remontas“.

Jau nebeturi laisvų lėšų

„Nuo pat šios istorijos pradžios teigėme, kad ieškome taikių išeičių. Tikrai mieliau mintume ne teismo, o statybvietės slenksčius, kad laiku užbaigtume šio milžiniško objekto statybas.

Valstybės postūmis leistų išsaugoti mums darbo vietas statybų organizacijose ir tęsti darbus jėgainėje. Esame 100 procentų pasiruošę pabaigti darbus, tačiau kol nėra atsiskaityta už jau atliktus, tam paprasčiausiai nebeturime lėšų“, – sako G. Gribulis.

Subrangovų nuomone, valstybei žengus tokį žingsnį, ne tik statybininkai, bet ir visi kiti Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų projekto dalyviai sausi išliptų iš vis gilėjančios teismų maratono balos.

Valstybės lėšos taip pat nebūtų prarastos – sugrįžtų dalimis per penkerius metus iš restruktūrizuojamos „Rafako“ kompanijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.