Prekeiviai jaučiasi diskriminuojami: kone visi paviljonai gali dirbti, bet tik ne esantys turgavietėse

Vyriausybei nuo vasario vidurio sušvelninus karantino sąlygas ir leidus veiklą atnaujinti nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms su įėjimu iš lauko, turgaviečių prekeiviai, turintys kioskus su atskiru įėjimu, vis dar negali jų atverti.

Įprastai dirbti negalintys turgaviečių prekeiviai jaučiasi diskriminuojami.<br>V.Balkūno nuotr.
Įprastai dirbti negalintys turgaviečių prekeiviai jaučiasi diskriminuojami.<br>V.Balkūno nuotr.
Z.Sorokienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Z.Sorokienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Įprastai dirbti negalintys turgaviečių prekeiviai jaučiasi diskriminuojami.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Įprastai dirbti negalintys turgaviečių prekeiviai jaučiasi diskriminuojami.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Įprastai dirbti negalintys turgaviečių prekeiviai jaučiasi diskriminuojami.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Įprastai dirbti negalintys turgaviečių prekeiviai jaučiasi diskriminuojami.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2021-03-02 08:22, atnaujinta 2021-03-02 09:49

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad prekybininkai jaučiasi diskriminuojami.

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija BNS sakė pateikusi siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai leisti veikti ir turgavietėse esantiems kioskams bei paviljonams.

Pagal Vyriausybės nutarimą dirbti šiuo metu gali ne maisto prekių parduotuvės, kioskai ir paviljonai iki 300 kv. metrų ploto, su atskiru įėjimu iš lauko, išskyrus esančius turgavietėse, taip pat galima prekiauti ne maistu lauke nuo laikinų prekystalių, stendų ir stelažų.

„Tai yra diskriminacija. Kreipėmės ir į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, ir į Vyriausybę, ir į Sveikatos apsaugos ministeriją. Visi lyg kurti tam klausimui“, – BNS sakė Z.Sorokienė.

„Klausėm, kodėl turgavietėse, kur kioskai atskiri, ne pastatuose, turi atskirą įėjimą, turi visas sąlygas ir jiems neleidžiama, kai tuo tarpu mieste mažos parduotuvės, ir kioskai, paviljonai, turintys analogiškas sąlygas, įėjimą iš lauko, jiems galima. Niekas jokio atsakymo nepateikia“, – pridūrė ji.

Pasak jos, kioskų negalintys atidaryti turgaus prekybininkai dirba lauke, šalia jų, o tai sukelia administracinę naštą ir nepatogumų.

„Ką dabar žmonės daro – jie uždaro paviljoną, uždaro kioską, jį padaro kaip sandėlį, pasistato lauke stalą ir prekiauja“, – sakė Z.Sorokienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija BNS pranešė, kad toks sprendimas priimtas patarus epidemiologams, siekiant valdyti žmonių srautus, tačiau jis bus peržiūrimas esant palankiai epidemiologinei situacijai ir palaipsniui mažėjant COVID-19 atvejų.

„Jo įgyvendinimą taip pat lems ir tai, kaip verslas bei visuomenė laikysis dabartinės karantino tvarkos“, – BNS teigė ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamentas rašte Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai teigė, kad prekiauti turgaus kioskuose neleidžiama norint mažinti nereikalingą žmonių būriavimąsi ir kontaktus.

Jame be kita ko rašoma, kad pagrindinis tikslas nėra pats tam tikros veiklos draudimas, tačiau siekiama suvaldyti COVID-19 plitimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.