Taip tikina Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.
Keleivių vežėjas „Busturas“ pernai patyrė 200 tūkst. eurų nuostolį. Iš 20-ies maršrutų šiandien jis veža trimis Kauno-Vilniaus kryptimi, kur šiaip taip susirenka pajamas tiesioginėms išlaidoms padengti. „Pernai veždmi keleivius išleidome visus nuo 2015 m. uždirbtus pinigus“, – skaičiavo Šiaulių miesto keleivių vežėjo „Busturas“ direktorius Vaidas Seirackas.
„Neturime iš ko išleisti autobusus į reisus – veždami keleivius pagal karantino reikalavimus užpildydami iki 50 proc. sėdimų vietų, nebesurenkame pajamų veiklos tęstinumui“, – aiškino V.Seirackas.
Autobusų stotyse verda aistros: onkologiniai ligoniai skiepijami tik didmiesčiuose, o nuvykti į juos sudėtinga
„Absoliučiai visas transporto sektorius dabar patiria didžiulius sunkumus, tačiau blogiausia padėtis – keleivinio transporto srityje. Dalis įmonių – ties žlugimo riba: vos surenka pinigų būtiniausios einamosioms išlaidoms“, – teigė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Anot jo, itin kebli situacija – savivaldybių įmonėms, kurioms dar sunkiau gauti paramą, mat dėl diskriminacinio įmonės apibrėžimo negali kreiptis paramos į „Invegą“.
M.Patašiaus nuotr.
„Tokių įmonių pajamos iš bilietų drastiškai sumažėjo, o valstybės finansinės pagalbos nesulaukė: pasinaudojo tik pinigais už pastovas ir poprastovinį laikotarpį, bet nuo šių metų sausio mėnesio neliko nė šios priemonės“, – teigė Z.Buivydas.
Jo skaičiavimu, apie 30 proc. asociacijai priklausančių keleivių vežėjų – labai nepavydėtinoje padėtyje, visos kitos patiria sunkumus. Vežėjai tikina, kad gali ateiti diena, kai keleivinis tarpmiestinis transportas tiesiog nustos vykti, nes nebebus tam lėšų.
Susiję straipsniai
„Linavos“ duomenimis, per praėjusių metų kovo-rugsėjo mėnesius, Lietuvai kovojant su koronaviruso pandemija, keleivinio transporto sektorius patyrė beveik 25 mln. eurų nuostolių, negavo virš 64 mln. eurų pajamų, t. y. jos sumažėjo net 56 proc., o keleivių prarasta 74,4 mln. arba 42 proc.