– Kaip per pastaruosius du šių metų mėnesius NT rinka pasikeitė? Ar būstų įsigyjama daugiau?
– Rinka šiais metais labai aktyvi, gal net šiek tiek gąsdinančiai aktyvi. Jau ruduo buvo pakankamai neblogas, kai rinka grįžo į tas vėžias, kuriose buvo 2020 m. pradžioje, bet šių metų pradžioje ji atrodo net dar aktyvesnė nei 2020 m.
Atrodo, rinka turėtų stabilizuotis, nes ruduo buvo savotiškai suspausto kamščio efektas – pavasarį rinka buvo sustojusi, vasarą ir rudens pradžioje ji buvo lėtesnė, paskui įsibėgėjo, bet panašu, kad tas pagreitis nemažėja. Žiūrint paskutinių mėnesių rezultatus, jei jie bus ne rekordiniai, tai bent tikrai labai įspūdingi.
– 2018-2020 m. NT rinka augo, būstų įsigyta vis daugiau. Ar gali būti, kad šiais metais ta rinka dar labiau plėsis?
– Jeigu pagreitis bus įgautas, žinoma, gali būti ir rekordiniai metai. O kaip bus iš tiesų – sunku pasakyti.
Pasiūla šiais metais neaugs. Praeitais metais plėtotojai buvo šiek tiek išsigandę, pristabdę savo planus ir tiek Vilniuje, tiek Kaune būstų bus pastatyta mažiau negu pernai. Klaipėdoje skaičius apskritai mažėja nuo 2019 m. Kadangi pasiūla mažėja, šiemet gali ir nebūti rekordinio sandėrių skaičiaus.
Bet žiūrint iš paklausos pusės – norinčių pirkti būstą nemažėja ir tai yra pakankamai logiška. Statistiniai atlyginimai Lietuvoje, nepaisant epidemijos, kyla ir bankai siūlo tikrai neblogas sąlygas, jos šių metų pradžioje yra net geresnės nei buvo prieš metus.
Tad tie trys rodikliai – pajamos, lūkesčiai ir finansavimas – tikrai skatina pirkti būstą.
– Gyventojai mažus butus centre keičia į namus, kotedžus šalia miesto ar kiek toliau. Kaip manote, ar tokius pokyčius lemia tik karantinas, kada visi nori išeiti į savo kiemą pasivaikščioti?
– Negalima sakyti, kad jis kardinaliai keičiasi. Taip, individualių namų, didesnio ploto būstų poreikis yra išaugęs, bet jeigu pažiūrėtume į Vilniaus statistiką – iki karantino parduodamų būstų kiekis buvo apie 10–15 proc. Po karantino tas skaičius išaugo iki 20 proc. Tačiau vis tiek 80 proc. perkamų būstų yra butai ir didžioji dalis – maži butai. Turime tokią tendenciją.
Kas nori, kas gali, bando įsigyti ir didesnio ploto butą arba namus. Bet sakyti, kad rinka kažkaip apsivertė, dar anksti. Juk kuo didesnio ploto būstas, tuo jis brangiau kainuoja. Dažnai yra taip, kad poreikiai yra vieni, o finansinės galimybės – kitos. Ne visada svajonės realizuojasi ir dažnai pirkėjai grįžta prie mažesnio ploto būstų, kurie ir yra labiau perkami.
– Vasario mėnesio statistika rodo, kad Vilniuje kiekvieną darbo valandą parduodami apie 5 būstai. Kokia situacija yra kituose šalies miestuose?
– Vilnius yra lyderis tarp kitų šalies didmiesčių. Mes dar neturime tiksliai paskaičiavę, bet panašu, kad vasario mėnesį Vilniuje buvo parduoti apie 700-800 butų, tuo metu Kaune – apie 100, Klaipėdoje – 50.
Vilnius perkamais butų kiekiais viršija Kauną ir Klaipėdą kartu sudėjus vos ne penkis kartus. Tai nepalyginami skaičiai.
– Ar išperkamoji nuoma yra patraukli lietuviams, ar jie stengiasi išvengti tokio būsto įsigijimo?
– Įvairiai. Išperkamoji nuoma skirta tiems, kuriems sunkiau surinkti pradinį įnašą, tad tai yra kaip pagalba, jeigu neįmanoma nusipirkti būsto kitaip.
Žiūrint iš kitos pusės – žmogus, naudodamasis šita paslauga, visada sumoka šiek tiek brangiau. Bet tai yra žmogaus pasirinkimas – pirkti būstą su didesniu pabrangimu, nes naudojamasi išperkamosios nuomos paslauga, arba visai nepirkti.
Kadangi žmonių noras turėti nuosavą būstą ir ryžtas jį įsigyti yra pakankamai nemažas, akivaizdu, kad išperkamosios nuomos paslauga populiarėja.
– Kokio būsto šiuo metu dažniausiai žvalgosi lietuviai?
– Didmiesčių gyventojai krypsta į naują statybą – naujesnės, geresnės kokybės produktą. Tačiau ne visi žmonės gali jį įsigyti, įpirkti, tad daugiau perkami senos statybos 2 kambarių butai.
Reikia pripažinti, kad norima turėti kuo didesnio ploto, kuo geresnį, kuo arčiau centro esantį būstą, bet realybė yra tokia – iki šiol pirkimuose vyrauja mažesnio ploto ir senos statybos būstai. Tai ilgametė tendencija, kuri nelabai daug pasikeitė, net jei palygintume 2015 ir 2020 m.
– Analitikai tikina, kad Europos Centrinio Banko pigių pinigų politika skatina NT burbulą, todėl ateityje nuosavas būstas bus vis mažiau prieinamas eiliniam lietuviui. Kaip vertinate tokį teiginį?
– Kol kas yra atvirkštinis dalykas. Žemos palūkanos daro būstą kuo labiau prieinamą vidutiniam lietuviui, nes yra žemas skolinimasis.
Žvelgiant į būstų kainas ir vidutinio lietuvio vidutinę algą, kainų kilimas, kad būstas taptų nebeįperkamas, turėtų būti milžiniškas. Kainos turėtų augti ne keliais, o keliasdešimt procentų kasmet. Jeigu taip atsitiktų, įperkamumas mažėtų.
Bet šiuo metu atlyginimai auga greičiau negu būstas, tad kol kas Lietuvoje įperkamumas tik auga.
